LIETUVOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ ŠALTINIŲ STRUKTŪRA IR JOS POKYČIŲ ANALIZĖ 2002-2022 M.

Ištrauka

EKONOMIKA (FINANSAI) 
BAIGIAMASIS BAKALAURO DARBAS
LIETUVOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ ŠALTINIŲ STRUKTŪRA IR JOS POKYČIŲ ANALIZĖ 2002- 2022 M.

Turinys
ĮVADAS 3
1. LIETUVOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ ŠALTINIŲ LITERATŪROS APŽVALGA 5
1.1. Pajamų apibrėžimas ir namų ūkių samprata 5
2. LIETUVOS GYVENTOJŲ GAUNAMŲ PAJAMŲ RŪŠYS 10
2.1. Pajamos gautos iš darbo užmokesčio 10
2.2. Savarankiškos veiklos pajamos 12
2.3. Socialinės išmokos 14
3. PAJAMŲ ŠALTINIŲ STRUKTŪROS LIETUVOJE ANALIZĖ 21
3.1. Pajamų šaltinių struktūros tyrimų analizė 21
3.2. Pajamų šaltinių struktūros lyginamoji analizė 24
4. PAJAMŲ ŠALTINIŲ STRUKTŪROS POKYČIŲ 2002 – 2022 M. TYRIMAS 29
4.1. Pajamų šaltinių struktūros ir jos pokyčių tyrimo metodika 29
4.2. Darbo užmokesčio pokyčių tyrimas 30
4.3. Savarankiško darbo pokyčių tyrimas 32
4.4. Socialinių išmokų senatvėje kaita 36
4.5. Kitų socialinių išmokų kaita 39
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 42
LITERATŪROS ŠALTINIAI 44
SANTRAUKA 51
SUMMARY 52
PRIEDAI 53

ĮVADAS
Darbo temos aktualumas. Pajamos yra svarbus žmogaus gyvenimo aspektas. Jos lemia mūsų
gyvenimo kokybę, galimybes ir pasirinkimus. Remiantis Statistikos departamento vykdytu tyrimu,
daugumos gyventojų pagrindinės pajamos yra gaunamos už atliktą darbą – t.y. darbo užmokestis.
Šiek tiek mažesnę pajamų dalį sudaro kitos lėšos – socialinės išmokos, pensija, žemės ūkio
pajamų, nuomos, dividendų ir kitų šaltinių. Gyventojai, kurie apsistoję miestuose ar
didmiesčiuose, gauna didesnes pajamas už kaimo gyvenvietėse apsistojusius lietuvius (V.
Liaudanskienė, 2022). Skirtumų tarp kaimo ir miesto gyventojų išlaidų ir pajamų gali lemti ir
darbo pasiūla bei regionas. Gyventojų gaunamų pajamų dydis priklauso ir nuo ekonominių
priežasčių – šalies išsivystymo, nedarbo lygio, infrastruktūros. Be to, pajamų dinamiką gali lemti
ir įvairios reformos, politiniai sprendimai ir pasauliniai įvykiai. Nuo 2001 m. ne tik Lietuvos, bet
ir visų Baltijos šalių ekonomika žymiai augo, kas lėmė naujų darbo vietų kūrimą, atlyginimų
augimą ir perkamosios galios didėjimą. (G. Černiauskas, A. Dobravolskas, 2011) Gyventojų
gyvenimo lygio kilimą dar labiau paskatino 2004 m. Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą.
Oficialiame Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos puslapyje teigiama, jog buvimas
šioje sąjungoje Lietuvai užtikrina saugumą, lygybę bei suteikia galimybę plėtoti infrastruktūrą ne
tik šalies viduje, bet ir vakarietiškoje Europoje. Įstojus į EU, didėjo eksportas ir importas prekių
iš užsienio šalių, tai didino bendrąjį vidaus produktą. Naujų darbo vietų kūrimą skatino ir finansinė
parama. Visgi, ekonomikos augimą šiek tiek pristabdė pasaulinė finansinė krizė 2008 m.
Prasidėjusi recesija prisidėjo prie darbo užmokesčio ir gaunamų gyventojų pajamų nuosmukio.
Išaugo nedarbo lygis, įmonės bankrutavo (N. Černiauskas, D.M. Sologon, C. O’Donoghue, L.
Tarasonis, 2022). Finansinis šalies susilpnėjimas gali būti įžvelgiamas ir Covid-19 laikotarpiu.
Tuo metu buvo pristabdyta prekyba, įvesti griežti ribojimai gyventojams, kilo nedarbo ir kainų
lygis (M. Černikovaitė, Ž. Karazijienė, 2021). Tai yra tik keletas įvykių, kurie paveikė Lietuvos
gyventojus, todėl svarbu apžvelgti, kas naujame tūkstantmetyje turėjo įtakos ne vien tik Lietuvos
ekonomikos augimui, bet ir gyventojų pajamų dinamikai bei jos sudėčiai.
Darbo problema. Kuo skiriasi gaunamų pajamų struktūra tarp gyventojų, kurie apsistoję
didmiestyje, mieste ir kaime?
Darbo tikslas – išnagrinėti Lietuvos gyventojų pajamų struktūrą ir jos pokyčius, pasitelkiant
Lietuvos didžiųjų miestų , kitų miestų ir kaimo gyventojų pagrindiniais pajamų šaltiniais.
Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti pajamų šaltinių klasifikaciją ir jų rūšis.
2. Išanalizuoti pagrindinius pajamų šaltinius: kokie jie, ar yra...