Lietuvos advokatūros veiklos analizė

Ištrauka

Lietuvos advokatūros veiklos analizė

TURINYS
ĮVADAS..........................................................................................................................................1
1. Lietuvos advokatūros įsikūrimas ir jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų analizė................2
2. Lietuvos advokatūros veiklos (ataskaitų ir planavimo dokumentų) analizė..............................13
3. Lietuvos advokatūros veiklos vertinimas analizė......................................................................18
IŠVADOS......................................................................................................................................21
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI....................................................................................................23

ĮVADAS
Šiuolaikinės Lietuvos teisės sistemoje Advokatūra kaip teisėsaugos institucija pradėjo
formuotis po Nepriklausomybės atkūrimo.
Šiandien Lietuvos advokatūra įgyvendina Advokatų savivaldą. Į Lietuvos advokatūra
vadinamą juridinį asmenį vienijasi visi Lietuvos Respublikos advokatai. Kiekvienas advokatas
yra Lietuvos advokatūros narys. Lietuvos advokatūra yra viešasis juridinis asmuo. Lietuvos
advokatūros veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas, kiek Lietuvos
Advokatūros įstatymas nenustato kitaip, bei Lietuvos advokatūros įstatai. Lietuivos Advokatūros
veiklą reglamentuoja ir kiti teisės aktai.
Šiuo darbu yra siekiama išanalizuoti Lietuvos advokatūrą, kaip Lietuvos teisėsaugos instituciją.
Rašant darbą buvo siekiama šių uždavinių:
a.Ištirti Lietuvos advokatūros veiklą reglamentuojančius teisės aktus;
b.Apžvelgti Lietuvos advokatūros veiklos rezultatus, remiantis Advokatų tarybos ataskaitomis.
c.Apžvelgti su Lietuvos advokatūra susijusius atliktus tyrimus, pateikti jų rezultatus.
Rašant darbą buvo panaudoti teisės aktų analizės, mokslinės literatūros analizės,
lyginamasis ir kiti metodai.

1.Lietuvos advokatūros įsikūrimas ir jos veiklą reglamentuojančių
teisės aktų analizė Advokato kaip teismo proceso dalyvio atstovo užuomazgos susiformavo dar Romėnų
teisėje. Kalbant apie Lietuvos advokatūros raidą, pažymėtina, kad advokatai Lietuvoje veikė dar viduramžiais.
Pirmas Lietuvos Statutas numatė, kad bylos šalis galėjo byloje dalyvauti per atstovą,
kuris pilnai turėjo atsakyti už atstovaujamąjį, tuo tarpu atstovaujamasis buvo atleidžiamas nuo
dalyvavimo byloje ir nuo pareigos laikytis atitinkamų teismo nustatytų taisyklių. Pažymėtina,
kad nors atstovas visiškai pakeisdavo atstovaujamąjį byloje, veikti kito asmens vardu kaip
kognitoriai ar prokuratoriai romėnų teisėje, jis negalėjo.„Dėl dvarų, dėl nuostolių, dėl
smurtavimų joks svetimšalis neturi prokuratoriumi būti, nei kalbėti mūsų, valdovo, akivaizdoje
nei žemės teisme, o tik kuris būtų įsikūręs Didžiojoje Kunigaikštystėje. O kai dėl garbės, jei kas
kieno garbę apšmeižtų, tokioje byloje kiekvienas turi sau turėti prokuratorių, kokį įmanytų gauti,
nors ir neįsikūrusį Didžiojoje Kunigaikštystėje“
Antras Lietuvos Statutas jau skirstė atstovus į kategorijas profesionalūs (prokuratoriai), ir
neprofesionalūs (kiti atstovai).
Trečias Lietuvos Statutas skyrė du pagrindinius įgalinimų įforminimo būdus: pirma,
įgalinimai galėjo būti suteikiami raštu valdovo kanceliarijoje, žemės ar pilies teismo raštinėje;
antra, jie galėjo būti skirti išimties tvarka, kai atstovaujamasis dėl ligos ar gyvenimo atokiau nuo
teismo, negalėjo įforminti įgalinimų.
Tarpukario Lietuvoje advokatai buvo skirstomi į prisiekusiuosius ir privatinius
advokatus. Prisiekusieji advokatai buvo laikomi aukščiausios kategorijos atstovais, kurie turėjo
teisę vesti bylas visuose Lietuvos teismuose. Atstovas civiliniame procese buvo laikomas
savarankišku subjektu, turinčiu atitinkamas teises ir pareigas. Su atstovo dalyvavimu civiliniame
procese buvo siejami atitinkami teisiniai santykiai.
Šiuolaikinės Lietuvos teisės sistemoje atstovavimo institutas buvo pradėtas formuotis po
Nepriklausomybės atkūrimo. Kaip ir kitų teisinių institutų, atstovavimo instituto pamatus visų
pirma nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija. Antrajame Konstitucijos skirsnyje yra
įtvirtintos prigimtinės žmogaus teisės ir laisvės, tokios kaip: teisė į nekaltumo prezumpciją;
kaltinamo nusikalstamos veikos padarymu asmens teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nepriklausomas
ir nešališkas teismas viešai ir teisingai; teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save, šeimos narius
ar artimus giminaičius; teisė į gynybą. Atstovavimo institutas yra glaudžiai susijęs su asmens
teise į gynybą.