Laisvės samprata Edmund Burke filosofijoje

Ištrauka

Laisvės samprata Edmund Burke filosofijoje

Įvadas
Vienas, iš turbūt labiausiai žmonijai ramybės neduodančių, bet kartu ir vienas
vengiamiausių klausimų yra: kas yra laisvė? Nesvarbu, kiek žinomų filosofų ir ne tik bandė
suformuoti fundamentalią, visiem pripažįstamą, tiesą šiuo klausimu, joks apibrėžimas nebuvo
visuotinai priimtas kaip teisingas bei nekeliantis jokių abejonių. Tuo labiau, remiantis Mill‘io
raštuose išsakytomis mintimis, jog kiekvieną tiesą, norint įrodyti teisingą, reikia nuolatos ją
įrodinėti ir, jog kiekvienoje epochoje šios tiesios keičiasi, o laisvės sampratos dažnai „neatlaiko“
nei argumentų, nei laiko pasikeitimų.
Pamąstymai apie laisvės sampratą ir ištakas neaplenkė ir konservatizmo ideologijos
pradininku vadinamo Edmund Burke filosofijos. (Konservatzimas Lietuvoje / parašyti kad visur
juo remiasi, kalbant apie konservatizma ir tt)
Winston‘o Churchill‘io žodžiais, Burke‘as pirmiausia atsikleidė kaip laisvės apaštalas,
kita vertus, kaip nuožmus valdžios ir galios čempionas. „Istorija lengvai atskleidžia priežastis bei
jėgas, kurios darė įtaką jam ir pagrindinius pasikeitimus problemose, kurios kilo iš to pačių gilių
minčių ir nuoširdžios dvasios priešingų manifestų. Niekas negali skaityti Burke‘o laisvės ir
Burke‘o valdžios be jausmų, jog čia buvo tas pats žmogus, vykdantis tą pačią pabaigą, siekiantis
tų pačių visuomenės ir valdžios idealų ir ginantis juos nuo užpuolimų, dabar nuo vienos jėgos,
dabar nuo kitos.
Šiame rašto darbe bandysime ne apžvelgti laisvės sampratas bei jų kaitą laiko tėkmėje,
bet pabandysime giliau išnagrinėti bei užginčyti ir apginti konservatizmo ideologijos pradininko
Edmund Burke kvestionuojamą laisvės principą ir kaip jis dera ne tik valstybėje, bet ir su kitais
konservatizmo ideologijoje pripažintais principais.
•Bendras laisvės apibrėžimas bei požiūris į ją arba ką Burke sako
apie laisvę?
Pasak Edmund Burke‘o, iš visų laisvų bei nenustatytų terminų pasaulyje, „laisvė yra
labiausiai neapibrėžta“ sąvoka. Bet skirtingai nei kiti žymus filosofai, pavyzdžiui, Rousseau,
Burke‘ o laisvės samprata apima ne tik individo ir valstybės santykius, bet joje įtraukta: šeima,
religija, vietinės bendruomenės, interesų grupės, įvairios institucijos (gildijos ir kitos), kurioms
reikia korporacinės laisvės, atlikti būtinas vidines funkcijas. Todėl tai nėra tik subjektyvi,
kiekvieno individo atskira, laisvė, kuomet jis gali viską reguliuoti pagal save. „Laisvė, žmonėms
veikiant kolektyviai, tampa galia“, todėl Burke pripažįsta ją kaip „socialinę“ laisvę – kuomet ją
valstybėje riboja atsakingi, išmintingi apribojimai, įstatymai bei gerai organizuotos ir
struktūruotos institucijos ir kiekvienas žmogus šioje, laisvoje valstybėje, negali kliudyti kito
žmogaus laisvei. Kita vertus, negalima griežtai teigti, jog individuali laisvė atmetama, Burke‘as
išskiria tiek individualaus pasirinkimo, tiek „socialinės“ gerovės svarbą. Būtina suvokti, jog
laisvės sampratoje pirmenybė teikiama tvarkai – „Aš pripažįstu tik laisvę, susietą su tvarka.