Kosmetikos gaminiai. Pavojingi ingredientai ir jų kiekių nustatymas

Ištrauka

Referatas
Kosmetikos gaminiai. Pavojingi ingredientai ir jų kiekių nustatymas
HN 115:2002, HN 116:2002

ĮVADAS
Kosmetikos gaminiu vadinama medžiaga ar preparatas, skirtas išorinėms kūno dalims
(epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims, burnos
ertmės gleivinei valyti, pakeisti išvaizdą ar kvapą, apsaugoti ar palaikyti gerą jų būklę. Visus
kosmetikos gaminius sudaro tam tikrų ingidientų deriniai. Kosmetikos gaminių ingredientais
gali būti natūralios arba sintetinės cheminės medžiagos. Kosmetikos ingredientu nelaikomos:
žaliavų priemaišos, pagalbinės technologinio proceso medžiagos, kurių neturi būti
galutiniame gaminyje, taip pat medžiagos, naudojamos griežtai nustatytu kiekiu, tokios kaip
kvapai, jų tirpikliai ar nešikliai ir pan.
Pagal Lietuvos higienos normas HN 115:2002, HN 116:2002 kosmetikos gaminius
sudarantys ingridientai turi būti identifikuoti ir nustatytas jų kiekis kosmetikos gaminiuose.
Šios higienos normos privalomos visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, gaminantiems
kosmetikos gaminius, importuojantiems juos, prekiaujantiems jais bei kontroliuojančioms rinką institucijoms.
Referate didžiausią dėmesį kreipsiu į dantų pastų ir priemonių, stabdančių prakaitavimą,
sudedamasias dalis. Savo darbe apžvelgsiu dažniasiai šiuose kosmetikos preaparatuose
naudojamus ingridientus. Kadangi net tie patys kosmetikos ingridientai yra nustatomi
skirtingais būdais, aptarsiu tik kelis iš jų. Taip pat aprašysiu kai kurių ingridientų atpažinimo metodiką.

Turinys:
ĮVADAS 2
DANTŲ PASTOSE NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS 4
Bendrojo fluoro kiekio dantų pastoje nustatymas 4
Chloroformo, esančio dantų pastoje, kiekio nustatymas 6
Šarminių metalų chloratų, esančių dantų pastose, atpažinimas 7
Šarminių metalų chloratų kiekio nustatymas 8
PAGRINDINĖS MEDŽIAGOS, ĮEINANČIOS Į PRIEMONIŲ NUO PRAKAITAVIMO SUDĖTĮ 8
Cirkonio atpažinimas 9
Cirkonio kiekio nustatymas 10
Aliuminio kiekio nustatymas 11
Chloro kiekio nustatymas 12
IŠVADOS 14
LITERATŪROS SĄRAŠAS 15

DANTŲ PASTOSE NAUDOJAMOS MEDŽIAGOS
Beveik kiekvienos dantų pastos sudėtyje galima rasti fluoro, šarminių metalų chloratų,
kiek rečiau chloroformo. Jų kiekiai dantų pastoje yra ribojami. Egzistuoja tam tikros šių
medžiagų koncentracijos, kurios padeda išlaikyti mūsų dantis sveikus, tačiau jų perteklius gali
pakenkti mūsų organizmui.
Ėduonies profilaktikai dažniausiai naudojamos tirpiosios fluoro druskos. Tyrimais
nustatyta, kad dantų pastos sudėtyje esantis neorganinis fluoras maždaug 25 % sumažina
ėduonies riziką. Fluoras didina emalio atsparumą rūgštims, susidarančioms burnoje dėl
organizmų veiklos skylant angliavandeniams. Per didelis fluoro kiekis yra žalingas mūsų
organizmui. Fluoro perteklius išstumia iš kaulų kalcį. Ypač tai pavojinga vyresniems
žmonėms. Todėl viena iš daugelio dantų jautrumo priežasčių yra kaulų retėjimas
(osteoporozė). Taip pat didelis fluoro kiekis sutrikdo normalų emalio ląstelių formavimąsi ir
sukelia fluorozę (1 pav.). Fluorozė gali atsirasti vartojant per daug dantų pastos, turinčios
fluoro, jei po dantų valymo gerai neišsiskalaujama burna ir nuolat nuryjama pasta.
Skirtingų šarminių metalų chloratai turi skirtingą poveikį. Vieni jų veikia antibakteriškai
ir tinka uždegimams gydyti, tačiau per didelė jų koncentraciją dantų pastoje gali sukelti dantų
spalvos pakitimus, dažniausiai patamsėjimus. Kiti chloratai, pavyzdžiui, stroncio chloratas
pasižymi dantų jautrumą mažinančiu poveikiu. Tai žmogui suteikia komforto jausmą, tačiau
dantų jautrumo problemos neišsprendžia.
Chloroformas dantų pastoje dažniausiai aptinkamas kaip šalutinis produktas, kuris
susidaro triklozanui jungiantis su vandenyje esančiu chloru. Triklozanas (chlorfenolis) dantų
pastoje naudojamas kaip antibakterinė medžiaga, kuris kartu su chloru sudaro chloroformo
dujas. Įtariama, kad šios grupės chemikalai gali sukelti vėžinius susirgimus.