KOKIA YRA DIDŽIAUSIA LIETUVOS MOKYKLŲ PROBLEMA

Ištrauka

ARGUMENTACINIS ESĖ
KOKIA YRA DIDŽIAUSIA LIETUVOS MOKYKLŲ PROBLEMA?

Šiandieniniame globalizacijos pasaulyje vyksta įvairių sričių kaita. Keičiasi gyvenimo
tempas, žmonės, darbai ir beabejo mus supanti aplinka. Tai neaplenkia ir mokyklos gyvenimo,
kuriame regis ne viskas piešta ryškiomis spalvomis. Jaunosios kartos ugdymas – ypatinga
visuomenės funkcija. Ją visų pirma vykdo tėvai, jie atsakingiausi už jaunosios kartos parengimą
gyvenimui, o ypač už jo dorovingumą, vertybes, elgesį. Tačiau ne ką mažesnę reikšmę turi ir
mokykla, kurioje ugdoma mūsų jaunoji karta ir ateitis, į kurią dedame daug vilčių. Joje vaikai
išmoksta ne tik skaičiuoti, rašyti ar skaityti, bet ir moralės, etikos ir tinkamų manierų. Tai pat vaikai
išmoksta bendravimo, tarpusavio supratimo. Šiuolaikiškas mokyklos valdymas – tai žvelgimas į
priekį, galvojimas apie ateitį, kaip iš tradicinės, žinių suteikiančios mokyklos tapti nuolat
besimokančia, kuriančia, besikeičiančia, mokinių ir visuomenės poreikius atliepiančia mokykla.
Galima teigti, kad mokykla yra puiki į gyvenimą paruošimą mokytoja. Tačiau nors joje ir prabėga
gražiausi vaikystės metai, šių dienų mokyklas gaubia niūrus problemų dangalas, kuris kenkia
pačiam ugdymo procesui ir jos svarbiausiems dalyviams - mokytojams ir mokiniams. Didžiausia
mokyklų problema yra neužtikrinimas saugios, laisvos ir kūrybiškos aplinkos mokiniams.
Svarbiausias problemas galėčiau išskirti kaip patyčias, kūrybiškumo stoką ugdyme bei permainų ir
novatariškumo trūkumą mokykloje.
Vienareikšmiškai galima teigti, jog viena iš didžiaušių šių dienų mokyklos problemų yra
patyčios. Statistika rodo, kad Lietuva pagal patyčias patiriančių vaikų dalį išsiskiria visoje
Europoje. Tarkime, tarp vienuolikmečių patyčias Lietuvoje teigia patyrę 27 proc. mergaičių ir 32
proc. berniukų, tuo metu organizacijos „Gelbėkim vaikus“ kiek anksčiau atliktas tyrimas skelbia,
kad vienokių ar kitokių patyčių yra patyrę net pusė mokyklose besimokančių vaikų. Maždaug
penktadalis mokinių mokykloje patiria fizinį smurtą. Fizinis smurtas apima užgauliojimą veiksmais:
pargriovimas, įspyrimas ar spardymas,kumščiavimas, stumdymas, spjaudymas, daiktų gadinimas ir
atiminėjimas, drabužių gadinimas, plaukų pešiojimas. Žodinės arba psichologinės patyčios yra tada,
kuomet vaikas yra skaudinamas, užgauliojamas žodžiu ir užrašais. Tai gali būti prasivardžiavimas,
gąsdinimas, pašaipios replikos apie žmogaus kūną, religiją, tautybę, negalią,
išvaizdą,apkalbinėjimas, šmeižimas. Abi šios patyčių formos yra dažniausiai pasitaikančios ir
papiltusios mokinių tarpe. Žinoma, globalizuojantis pasauliui vis dažniau galime sutikti ir
elektronines patyčias. Tai patyčios vykstančios elektroninėje erdvėje: socialiniuose tinkluose, kitose
vietose internete, naudojant mobiliuosius telefonus. Elektroninės patyčios apima tokius veiksmus,
kaip nemalonių žinučių arba elektroninių laiškų rašinėjimą, skaudinantį bendravimą pokalbių
kambariuose, vaiko asmeninio gyvenimo detalių viešinimą, tapatybės pasisavinimą ir pan. Pačių
patyčių ir tuo labiau jų formų, dažnai tėvai ar mokytojai to nežino, nepastebi arba paprasčiausiai
nesureikšmina, kadangi yra net paplitusi nuomonė, kad patyčios žmogų sustiprina, užgrūdina ir
paruošia gyvenimui. Neretai ir patys mokiniai patiriantys patyčias nesikreipia į suaugusiuosius, nes
mano, kad jiems tai nerūpi ir kad tai yra jų pačių asmeninis reikalas, arba baiminasi, kad bus tik
blogiau, jeigu kreipsis pagalbos. Psichologų teigimu, patyčios ir psichologinis smurtas jauname
amžiuje turi griaunančią įtaką asmenybės raidai, savęs vertinimo ir orumo formavimuisi. Vaikai, iš
kurių tyčiojamasi, jaučiasi menki, silpni, išgąsdinti, nelaimingi, pažeminti, vieniši. Kartais juos
apninka įniršio ir pykčio priepuoliai, kurie gali išvesti vaiką iš pusiausvyros ar sukelti agresijos
protrūkį. Tyrimais įrodyta, jog nestabdomos patyčios žlugdo motyvaciją mokytis, kūrybiškumą,
saviraišką ir, svarbiausia, pasitikėjimą savimi. Vaikai, iš kurių tyčiojamasi, vengia bendrauti, ir jei
problema nesprendžiama, net suaugę jie gali būti uždari, bijoti reikšti nuomonę. Patyčios gali versti
jaustis taip, lyg būtum kažkuo blogas, lyg su tavimi būtų kažkas negerai. Skriaudėjai stengiasi, kad
pats pasijustum kaltas dėl to, kas vyksta, nors taip nėra. Tokie mokiniai nebenori eiti...