Gamta, nors ir egzistuoja nepriklausomai nuo žmogaus, visada apžvelgiama iš
individo pozicijos, nes būtent žmogus tuos santykius su gamta pats ir kuria, ir vertina. Skirtingų
laikotarpių literatūra atskleidžia nevienodas gamtos vertinimo pozicijas, todėl vaizduoja skirtingus
individo ir gamtos santykius. Glaudžiausias žmogaus ir gamtos santykis išlaikomas kūriniuose,
pagrįstuose agrarine pasaulėjauta, nes žmogus mokosi iš gamtos, kaip reikia teisingai gyventi, iš
žmogaus santykio su gamta gimsta jautrumas peizažo grožiui, gamta tarsi pažadina kūrybines
galias. Tačiau bėgant laikui tas santykis kinta: kartais žmogus, net ir tapatindamasis su gamta,
neberanda dvasios ramybės ir yra kankinamas abejonių. Remdamasis Kristijono Donelaičio epine
didaktine poema ,,Metai“, Juozo Tumo –Vaižganto apysaka ,,Dėdės ir dėdienės“ bei Mariaus
Katiliškio romanu ,,Miškais ateina ruduo“, aptarsiu, ko gamtoje ieško žmogaus siela.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!