Juozas Grušas Meilė džiazas ir velnias. Mokomoji medž

Ištrauka

Juozas Grušas
1901-1986

Biografija
•Gimė valstiečių šeimoje, kai Lietuva dar priklausė carinei Rusijai.
•Literatūra sudomino nelegalią spaudą platinantis šeimos draugas, poetas Jonas
Krikščiūnas-Jovaras.
•Vėliau priklausė katalikiškoms ateitininkų, „Šatrijos“ organizacijoms. Jau tada išryškėjo
susidomėjimas dramaturgija.
•Studijų laikais ėmė rašyti noveles. 1928 išleido rinkinį „Ponia Bertulienė“.
•Baigęs studijas mokytojavo Kaune, prisidėjo prie rašytojų kabineto kūrimo, kurį laiką
buvo jo pirmininkas.
•1941–1949 m. gyveno žmonos gimtinėje Joniškyje, dirbo žemės ūkio darbus, kurį laiką
mokytojavo Joniškio gimnazijoje, dėstė vokiečių kalbą.
•Prisitaikė prie sovietinės sistemos, jai niekaip tiesiogiai nesipriešino, parašė keletą
tuometei ideologijai tinkamų, bet meniniu požiūriu silpnų pjesių.

Kūryba
•Pratęsė ir atnaujino lietuvių dramaturgijos tradiciją, darė įtaką vėlesniems dramaturgams.
•Susiejo klasikinės ir modernios dramos formas, sukūrė moralinio teismo teatrą, kurio
pagrindas – egzistencializmo filosofijos idėjos (R. Pabarčienė), dramų dialoguose
dominuoja įtempta polemika, monologuose – vidinis konfliktas.
•Jo dramos kartais vadinamos moralinio teismo teatru.
•Rašydamas istorines dramas ir tragedijas – „Barbora Radvilaitė“ (1971), „Švitrigaila“
(1976), „Unija“ (1977), „Rekviem bajorams“ (1978) ir kt.  į istoriją žiūri kaip į dabarties
analogiją, metaforą, Ezopo kalbos priemonę.
•Šiuolaikinės problematikos kūriniuose – „Meilė, džiazas ir velnias“, „Adomo Brunzos
paslaptis“, (1966), „Pijus nebuvo protingas“ (1974), „Cirkas“ (1976), „Gintarinė vila“
(1979) vaizduoja humanistinių vertybių išbandymus XX amžiuje, kelia laisvės ir
atsakomybės klausimus.
•2001 m. išspausdintos penktajame dešimtmetyje parašytos, sovietinei valdžiai
nepriimtinos dramos „Eduardo Dargio nusikaltimas“ ir „Diktatorius“. 

Kūrybos bruožai
•Svarbiausia - žmogaus vieta universalioje gėrio ir blogio kovoje,
humanistinės idėjos.
•Ryškus konfliktas: veikėjams būtina priimti sudėtingą sprendimą.
•Veikėjai negali susitaikyti su tikrove, stengiasi matyti gėrį.
•Būdingas abstraktus filosofinis apibendrinimas.