Jono Kalvelio fotografijos ciklo analizė

Ištrauka

Pasirinkau darbą rašyti apie Jono Kalvelio fotografijų ciklą „Kopos“. Šiuos darbus radau visai
atsitiktinai, kaip tik internete ieškojau medžiagos šiai recenzijai ir aptikau būtent J. Kalvelio kūrybą.
Nesu pastoviai besidominti fotomenininkų darbais ar naujausiomis fotografijos tendencijomis, nors
fotografiją ir mėgstu (jei tik turėčiau daugiau ryžto galbūt ir pati iš savęs padaryčiau gana gerą
fotomenininkę), bet šie darbai mane taip įkvėpė, jog kitų variantų ieškoti taip ir neprireikė.
Šiek tiek apie patį autorių:
Jonas Kalvelis pelnytai vadinamas gamtos fragmentų poetu, Lietuvos gamtos virtuozu. Jis visą
gyvenimą fotografavo tik pamėgtus medžius ir gintarinio pamario smėlynus, suprato jų kalbą ir
įsiklausė į jų praamžę bylą.
1965 m. pirmą kartą dalyvavo fotografijų parodoje „Mūsų gamta“, netrukus po to pakviestas į
tuometinį Kauno fotoklubą. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, 1976 m.
suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos garbės vardas. J.Kalvelio nuotraukų serijos „Miškas“
(1968–1984) ir „Kopos“ (1973–1985) pelnė tarptautinį pripažinimą. Surengė personalines parodas
Vilniuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Rygoje, Leningrade, Maskvoje, Berlyne. J. Kalvelio kūryba
pristatyta Lietuvos ir užsienio enciklopedijose, biografiniuose žodynuose ir kt. leidiniuose.
J. Kalvelio fotografuoti, rodos paprasti gamtovaizdžiai tapdavo nepaprastais savo istorijas
pasakojančiais romantiniais objektais, nuo kurių negali nuleisti akių. Išryškinta kiekviena forma,
kiekviena smiltelės ar medžio dalelytė.