IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ FIZINIO PAJĖGUMO LAVINIMO GALIMYBĖS TAIKANT JUDRIUOSIUS ŽAIDIMUS

Ištrauka

IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ FIZINIO PAJĖGUMO LAVINIMO GALIMYBĖS TAIKANT JUDRIUOSIUS ŽAIDIMUS
Bakalauro baigiamasis darbas

TURINYS
Santrauka 3
Įvadas 4
1 skyrius. IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS VAIKŲ FIZINIS PAJĖGUMAS IR JUDRIŲJŲ 
ŽAIDIMŲ TAIKYMO GALIMYBĖS: TEORINĖ ANALIZĖ 7
1.1. Ikimokyklinio amžiaus vaikų motorinė raida 7
1.2. Ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio pajėgumo charakteristika 10
1.3. Judriųjų žaidimų taikymo galimybės ikimokyklinio amžiaus vaikams 13
2 skyrius. JUDRIŲJŲ FIZINIŲ ŽAIDIMŲ POVEIKIO IKIMOKYKLINIO AMŽIAUS 
VAIKŲ FIZINIAM PAJĖGUMUI TYRIMAS 19
2.1. Tyrimo metodologija ir organizavimas 19
2.2. Tyrimo rezultatai 22
2.3 Rezultatų apibendrinimas 29
Išvados 32
Summary 33
Literatūra 34
Priedai 38

ĮVADAS
Temos aktualumas. Sparčiai besivystančiame ir tobulėjančiame pasaulyje gausu nuolat
modernėjančių išmaniųjų technologijų, atsiranda įvairių naujų veiklų, nuolat didėja žmonių
integracija ir savarankiškumas, bet mažėja fizinis aktyvumas. Tai lemia įvairių ligų patogenezę,
organizmo disfunkciją ir bendrą suprastėjusią sveikatos būklę. Toks gyvenimo būdas įtakoja ir
vaikus, kurių fizinis aktyvumas kasmet mažėja dėl pasikeitusių įpročių, disciplinos stokos,
išmaniųjų technologijų, kurios užima didelę dalį vaikų laisvo laiko (Allender, Foster, Boxer,
2008). Higienos instituto surinkti duomenys atskleidžia, kad 2018–2019 mokslo metais
Lietuvoje net 21,6 proc. 7–17 m. amžiaus mokinių svoris buvo per didelis (Vaikų sveikatos
stebėsenos informacinė sistema, 2020). Vaikų antsvoris turi įtakos kai kurių ligų rizikos
padidėjimui, taip pat organizmo funkcijų sutrikimų formavimuisi. Todėl vaikų fizinio aktyvumo
skatinimas yra itin svarbus (Dregval, Malinauskienė, 2008).
Vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos pateikiama informacija (2011), vaikams
per dieną rekomenduojama praleisti ne mažiau kaip 60 min. atliekant vidutinio arba didelio
intensyvumo fizinio krūvio pratimus. Pratimų intensyvumas priklauso nuo vaiko fizinės būklės,
tam tikrų patologijų ar sutrikimų (diabetas, klausos sutrikimai, atraminės sistemos ligos). Taip
pat, ne mažiau kaip 3 kartus per savaitę, rekomenduojama užsiimti jėgos ugdymą skatinančia
veikla. Fizinė veikla ne tik skatina stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius, gerina
atraminės sistemos formavimąsi, bet ir yra naudinga mokantis komunikavimo įgūdžių bei padeda
geriau integruotis į visuomenę. Ikimokyklinio amžiaus vaikų organizmas yra intensyvaus
formavimosi stadijoje, todėl būtina skatinti reguliariai atliekamą aktyvią veiklą, kuri pagerina
kardiovaskulinės, endokrininės, neurologinės sistemų funkcijas bei lavina besiformuojančio
individo asmenybę bei mąstyseną (Ozyurek, Ozkan, Begde, 2015).
Motyvuojant vaikus užsiimti aktyvia fizine veikla, kineziterapijos ir pedagogikos
specialistai bei praktikai nuolat ieško patraukliausių būdų bei priemonių. Ikimokyklinio amžiaus
vaikų amžiaus grupėje dažniausiai taikoma ir efektyviausia veikla yra įvairūs žaidimai. Fizinio
aktyvumo lavinimas naudojant žaidimus skatina vaikų psichomotorinį vystymąsi, kognityvinę
raidą, pažinimą, aplinkos suvokimą, gerina bendravimo įgūdžius, lavina erdvinį, verbalinį ir
loginį intelektą (Ian, Ozden, Dervent, Kucuktepe, 2016). Fizinis pajėgumas bei aktyvumas
dažniausiai nustatomas atliekant Lietuvos Kūno kultūros ir sporto departamento 2016 m.
parengtus Fizinio pajėgumo vertinimo metodikos testus, skirtus ikimokyklinio amžiaus vaikams.
Testų rezultatai padeda objektyviai vertinti ugdytinių fizinį parengimą bei sekti situacijos kaitą
(Heather, Kohl, 2013). Lietuvoje mokinių fizinio pajėgumo nustatymas privalo būti atliekamas
ne rečiau kaip kartą per mokslo metus (Įsakymas dėl mokinių, besimokančių pagal pradinio,
pagrindinio ir viduriniojo ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymo tvarkos aprašo
patvirtinimo, 2019).
Temos ištirtumas. Lietuvių mokslinėje literatūroje Adaškevičienė ir Strazdienė (2013)
analizavo fizinio aktyvumo ugdymo ypatumus vaikų sveikatos stiprinimo kontekste.
Hakkarainen, Brėdikytė, Brandišauskienė, Sjevaitė-Volungevičiūtė (2015) aptarė žaidimo ir
ikimokyklinio amžiaus vaiko raidos sąsajas, Jakimavičienė (2017) analizavo žaidimus kaip
ugdymo priemonę ir raidos etapą. Kryževičienė (2017) atliko išsamią judriųjų žaidimų taikymo
ikimokyklinio ugdymo įstaigose studiją. Strazdienė (2019) analizavo ugdymosi aplinkos ir
ikimokyklinio amžiaus vaikų fizinio aktyvumo sinergiją. Kaip vaiko fizinė aplinka įtakoja jo
fizinį aktyvumą ir intensyvumą, plačiai analizuojama ir užsienio mokslininkų darbuose:
Brockman, Jago, Fox (2011), išskyrė vaikų fizinį aktyvumą motyvuojančius ir ribojančius
veiksnius, Dyment, O‘Connell (2013) analizavo vaikų žaidimų aikštelių įtaką fizinio aktyvumo
veiklų...