Gyvulio klinikinis tyrimas

Ištrauka

Kursinis darbas
Gyvulio klinikinis tyrimas

Įvadas 3
Žinios apie gyvulį 3
Bendrieji (savi) tyrimai (status praesens nustatymas) 3
Širdies ir kraujagyslių tyrimas (cor et vasara) 4
Kvėpavimo organai (Organa respiratoria) 5
Virškinimo organai (organa digestoria) 6
Šlapimo organai. (organa urinaria) 8
Nervų sistemos tyrimas 8
Specialūs tyrimai 8
Išvada apie tirtą pacientą – diagnozė 9
Literatūros sąrašas 9
Data, parašas 9

Įvadas
Manoma, kad veterinarinės klinikinės diagnostikos mokslo ištakos yra gilioje
senovėje, kai žmogus prisijaukino gyvulius. Mokslinės diagnostikos pagrindiju
laikomas senovės Graikijos gydytojas Hipokratas. Žodis „klinikinė“ kilęs iš graikiško
žodžio „klinik“, reiškiančio gydimo meną, o žodis „diagnostika“ kilęs iš graikiško
žodžio „diagnostiko“ – gebantis pažinti. Diagnostikos terminas reiškia kryptingą
sergančio gyvulio tyrimą, gautų tyrimo duomenų analizę ir apibendrinimą, tiriamo
gyvulio anatominių ir fiziologinių savybių, priklausomų nuo ekologinių,
technologinių ir kitų sąlygų, įvertinimą. Klinikinės diagnostikos reikšmę trumpai
apibūdina Baglivis (Baglivi; XVIIa.) aforizmu: Qui bene diagnoscit, bene curat (Kas
gerai diagnozuoja, tas gerai gydo).
Gyvulio klinikinis tyrimas
Gyvulio savininkas: LVA praktinio mokymo ir bandymo centro Giraitės karvių ferma.

Žinios apie gyvulį
1. Registracija:
a) gyvulio rūšis: karvė
b) spalva: juoda su balta
c) amžius: 5 metų
d) veislė: Lietuvos juodmargė (L.j.)
e) numeris: 02077154
2. Anamnezė( anamnesis vitae):
Mėšlas šalinamas transporteriu, stovėjimo vietos pakreiktos šiaudais.
Jaučiamas stiprus amoniako kvapas, ventiliacija gera. Per dieną karvė gauna 2 kg.
šieno, 15 siloso, 15 šienainio, 175g./l. pieno koncentruotų pašarų. Geriamo vandens
gauna kiek nori, vanduo semiamas iš artezinio šaltinio.
Bendrieji (savi) tyrimai (status praesens nustatymas)
1.Išvaizda (habitus):
a) kūno sudėtis: tvirta
b) įmitimas: vidutinis
c) elgsena: natūrali
d) temperamentas: gyvas
e) konstitucija: grubi
2. Kūno temperatūra 38,1° C. Galvijo normali kūno temperatūra 37,5 – 39,0°C.
Temperatūra buvo matuojama elektroniniu termometru.
3. Oda, jos dariniai (plaukai, odos spalva, temperatūra, elastingumas,
drėgnumas, kvapas, odos morfologiniai pakitimai) Tiriamos karvės plaukai yra
prigludę prie kūno, užpakalinė kūno dalis aplipus mėšlu. Oda pigmentuota,
tamsiai pilkos spalvos. Odos temperatūrą, bei jos pasiskirstymą kūne nustačiau
stovint šalia gyvulio, ties krūtine. Tiriant plaštakos viršus priglaudžiamas prie
širdies srities ir iš lėto braukiama per pečius, kaklą. Apčiupinėjamos abi ausys ir
ragai nuo pagrindo iki viršūnės, perbraukiama per kaktą, nosį, lūpas. Po to vėl
pradedama nuo širdies srities ir braukiama plaštakos viršumi per visą priekinę
koją iki nagų. Palyginama abiejų kojų ir nagų temperatūra. Trečią kartą ranka
braukiama nuo širdies per nugarą, šlaunis iki užpakalinės kojos nagų. Tirtos
karvės odos temperatūra nevienodai, bet taisyklingai (simetriškai) pasiskirsčiusi.
Odos elastingumas buvo tirtas suimant odos raukšlę, suspaudžiant, pakeliant ir
staiga paleidžiant. Tyrimui buvo pasirinkta vieta dešinėje pusėje ties paskutiniais
šonkauliais ir krūtinės viduryje. Tirtos karvės oda elastinga. Odos drėgnumas
vidutinis, nosies veidrodėlis drėgnas. Odos kvapas specifinis, būdingas gyvulio
rūšiai.