GYVENTOJŲ ĮSISKOLINIMO ANALIZĖ LIETUVOJE IR KITOSE BALTIJOS ŠALYSE

Ištrauka

BAIGIAMASIS BAKALAURO DARBAS 
GYVENTOJŲ ĮSISKOLINIMO ANALIZĖ  LIETUVOJE IR KITOSE BALTIJOS ŠALYSE

TURINYS
ĮVADAS 3
1. SKOLINIMOSI PROCESO TEORINIAI ASPEKTAI 5
1.1 Skolinimosi ištakos ir raida 5
1.2 Skolintojai- finansines (kredito) paslaugas teikiančios įmonės 7
1.3. Skolinimosi (paskolų gavimo) procesas 12
1.4 Perteklinis įsiskolinimas 17
2. BALTIJOS ŠALIŲ GYVENTOJŲ ĮSISKOLINIMAS 22
3. BALTIJOS ŠALIŲ NAMŲ ŪKIŲ DISPONUOJAMŲ PAJAMŲ IR PASKOLOS NAŠTOS TYRIMAS 26
3.1 Baltijos šalių namų ūkių įsiskolinimo tyrimo metodologija 26
3.2 Baltijos šalių namų ūkių disponuojamos pajamos ir jų struktūra 27
3.3. Lietuvos namų ūkių grąžintinų paskolų rodiklių analizė 35
3.4 Baltijos šalių namų ūkių skolos naštos analizė 40
IŠVADOS 50
REKOMENDACIJOS 51
LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 53
Santrauka 57
Summary 58
PRIEDAI 59

ĮVADAS
Temos aktualumas: Remiantis Lietuvos Respublikos finansinių įstaigų pateiktais
duomenimis, dažnas namų ūkis yra naudojęsis arba naudojasi finansines paslaugas teikiančių įstaigų,
t. y. bankų, lizingo bendrovių, kredito unijų ir kt., paslaugomis. Tiek Lietuvos, tiek kitų Baltijos šalių,
t. y. Latvijos ir Estijos, gyventojai, siekdami patenkinti savo poreikius ir įgyvendinti savo tikslus
anksčiau, nei būna sutaupę, dažnai renkasi būsto įsigijimo arba vartojimo paskolas, skirtas būsto
remontui, automobilio įsigijimui, mokslui, namų apyvokos reikmėms, o taip pat gydymo išlaidoms
bei kitiems asmeniniams poreikiams tenkinti. Remiantis Lietuvos banko statistiniais duomenimis
(2023), per pirmąjį 2023 m. pusmetį Lietuvoje kredito įstaigos sudarė 433 113 vartojimo kredito
sutarčių už 1410 mln. Eur., o ne kredito įstaigose buvo sudaryta 307 862 sutartys, kurių suma siekė
1014 mln. Eur. Latviai taip pat noriai naudojosi finansinėmis paslaugomis. Atsižvelgiant į Latvijos
banko kredito įstaigų suteiktų ir naujai išduotų paskolų statistiką, per pirmąjį šių 2023 metų pusmetį
Latvijos gyventojai , kaip fiziniai asmenys, sudarė sutarčių už 448,46 mln. Eur., o bendrai tiek fizinių,
tiek juridinių asmenų gautų vartojimo paskolų suma siekė 1003,62 mln. Eur. Nuo Lietuvos ir Latvijos
ne tik kad neatsilieka estai, bet gerokai ir lenkia savo vartojimo kreditų statistika. Kaip teigia Europos
centrinis bankas, estai yra vieni pirmaujančių Europos tautų pagal išduotas vartojimo paskolas.
Remiantis Estijos centrinio banko statistiniais duomenimis, per pirmąjį 2023 pusmetį namų ūkiams
buvo suteikta paskolų už 1092,7 mln. Eur. o bendrai pusmečio pabaigoje Estijoje esančių namų
ūkiams suteiktų galiojančių paskolų likutis buvo 621 899 sutartys, kurių suma siekė 11 861,9 mln.
Eur. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis galima matyti, jog Baltijos šalių gyventojai noriai naudojasi
finansines paslaugas teikiančių įstaigų paslaugomis. Paskolą ar kreditą gali gauti tik pilnamečiai
asmenys (Lietuvoje- nuo 18 metų amžiaus). Paprastai kreditus išduodančios bendrovės tikrina
paskolos gavėjo kredito istoriją, ar pareiškėjas neturi pradelstų skolų, ar nėra registruotas kaip
skolininkas išorinėse duomenų bazėse. Tikrinama ar paraišką pateikęs asmuo gauna oficialias
pajamas šalyje, kurioje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, vertinami jau turimi įsipareigojimai,
atsižvelgiama į gaunamų pajamų sumą. Taigi, kreditą suteikianti įstaiga, prieš jį suteikiant, tinkamai
įvertina galimybes bei rizikas. Žinoma, asmuo, norintis gauti kreditą, taip pat privalo įsivertinti savo
galimybes, įsitikinti, jog paskola neapsunkins jo, ar jo šeimos, gyvenimo gerovės. Deja, bet ne visada
galima įžvelgti tai, kas bus ateityje. Remiantis Eurostato (EUROSTAT, 2023) duomenimis, 2022
metų pabaigoje Europos sąjungos (ES) metinė infliacija pasiekė aukščiausią kada nors buvusį lygį-
9,2 procento. Tai yra kone tris kartus daugiau,...