GĖLO VANDENS PROBLEMA

Ištrauka

GĖLO VANDENS PROBLEMA
REFERATAS

Turinys
Įvadas 3
1.Vandens ištekliai ir jų pasiskirstymas žemėje 4
2.Gėlas vanduo ir jo ištekliai 6
2.1 Gėlo vandens buveinių klasifikacija 6
2.2 Gėlo vandens šaltiniai ir jų pasiskirstymas 6
3. Gėlo vandens trūkumas 8
3.1 Gėlo vandens trūkumą lemiantys veiksniai 9
3.1.1 Vandens sąnaudos pramonėje bei buityje 9
3.1.2 Vandens tarša 12
3.1.3 Klimato kaita 13
4.Vandens valymas ir taupymas 14
5.Išvados 16
6.Literatūros sąrašas 17

Įvadas
Vanduo yra vienas iš labiausiai paplitusių Žemėje junginių, kurio ypatingos savybės lėmė
gyvybės atsiradimą.  Jis ne tik sudaro didžiąją visų gyvųjų organizmų dalį (net 70 %), bet ir
vaidiną svarbų vaidmenį kaip biologinių procesų terpė. Jis skatina geologinius pokyčius
susikaupdamas vienoje vietoje ir įsigrauždamas kitoje. Vanduo yra puikus tirpiklis, kuriame
ištirpsta daugelis dujų bei druskų. Šie ištirpę elementai kartu su maistinėmis medžiagomis yra
išnešiojami ekosistemose taip aprūpinant gyvybiškai svarbiomis medžiagomis visą biotą
(Baltrėnas ir kt., 2008). Vanduo taip pat pasižymi didele šilumine talpa ir taip prisideda prie
terminio Žemės režimo sukaupdamas šilumą ir lėtai ją atiduodamas aplinkai. Vandens ištekliai
yra svarbus gamtos turtas ir lemia daugelio šalių ūkinės bei pramoninės veiklos plėtrą, tačiau jie
yra pasiskirstę labai nevienodai (Dapkienė, Kustienė 2008).
Didėjant pasaulio gyventojų skaičiui kartu didėja ir švaraus geriamo vandens poreikis, todėl
daugelyje pasaulio regionų yra susiduriama su gėlo vandens trūkumu. Prie gėlo vandens stygiaus
prisideda klimato kaita, ūkinė bei pramonės veikla, taip pat vandens užterštumas (Morrison, Gleick, 2004).
Yra imamasi įvairių priemonių vandens trūkumui mažinti. Kai kurios šalys siekdamos
padidinti gėlo vandens išteklius gėlina jūrų ar vandenynų vandenį. Tačiau toks būdas yra
pakankamai brangus ir sunaudoja daug energijos. Kitos šalys vandenį naudoja pakartotinai ar
tiesiog mėgina sumažinti vandens užterštumą.
Taigi, šio referato tikslas yra aptarti gėlo vandens pasiskirstymą pasaulyje bei jo išteklius.
Taip pat aptarti veiksnius sukeliančius gėlo vandens trūkumą ir apibūdinti vandens išsaugojimo
ir taupymo galimybes.

1.Vandens ištekliai ir jų pasiskirstymas žemėje
Žemėje esantis vanduo gali būti aptinkamas skystame, dujiniame ir kietame pavidale. Iš viso
mūsų planetos paviršiuje yra apie 1,4 mlrd km
vandens išteklių, įskaitant visas jo agregatines
būsenas (Dapkienė, Kustienė 2008). Pagal bendrąjį mineralizacijos laipsnį vandens ištekliai yra
skirstomi į:
 gėlus, kurių bendroji mineralizacija yra iki 1 g/l;
 sūrokus, kurių bendroji mineralizacija yra iki 1-25 g/l;
 sūrius arba jūros vandenis, kurių bendroji mineralizacija yra iki 25-50 g/l;
 sūrymus arba tirpalus, kurių bendroji mineralizacija yra > 50 g/l (Dapkienė, Kustienė 2008).
Taigi, visą pasaulyje esantį vandenį bendrai galime suskirstyti į sūrų ir gėlą ir jo ištekliai yra
pasiskirstę labai nevienodai (1.1 pav.). Net apie 97% visų vandens išteklių sudaro sūrus vanduo,
kuris yra aptinkamas jūrose, vandenynuose bei sūriame gruntiniame vandenyje. Tuo tarpu
likusius 3% sudaro gėlas vanduo, iš kurio apie 69% yra sukaupti ledynuose, amžinojo įšalo
zonose ir sniege bei 30%, kurie randami gruntiniame vandenyje ir dirvoje, o mažiau nei 1% yra
sukaupti paviršiniuose vandenyse – upėse, ežeruose bei pelkėse (www.en.wikipedia.org).
1.1 pav. Sūraus ir gėlo vandens išteklių pasiskirstymas žemėje (www.en.wikipedia.org).
Vandens išteklių dinamika įvairiuose pasaulio regionuose labai skiriasi (1.1 lentelė).