Gaisrai ir jų pasekmės Lietuvoje

Ištrauka

Gaisrai ir jų pasekmės Lietuvoje
Seminarinis darbas

TURINYS
ĮVADAS 2
I. GAISRŲ KILIMO PRIEŽASTYS 3
II. GAISRŲ RŪŠYS IR PASEKMĖS 4
III. MIŠKŲ PRIEŠGAISRINĖ APSAUGA 8
IV. DIDŽIAUSI LIETUVOJE KILĘ GAISRAI 11
IŠVADOS 12
NAUDOTA LITERATŪRA 13

ĮVADAS
Miško gaisrai – viena iš labiausiai paplitusių stichinių nelaimių miškuose, tai
nekontroliuojamas degių medžiagų degimas mišku apaugusiuose ir neapaugusiuose miško plotuose.
Pagal kilmę jie priskiriami ir prie biotinių veiksnių – žmogaus neatsargus ar piktavališkas elgesys su
ugnimi. Gaisrai veikia daugumą miško gyvenimo procesų, iš jų ir miško formacijų kaitą. [1]
Lietuvos miškai pasižymi dideliu gamtiniu degumu. Jie skirstomi į tris degumo klases: I-
didelio (38 % visų miškų), II-vidutinio (22 % visų miškų) ir III mažo gamtinio degumo miškai (40 %
visų miškų). I – klasei priskiriami labiausiai degūs miškai – spygliuočių jaunuolynai iki 40 metų
amžiaus, augantys sausose augavietėse, pušynai ir eglynai, augantys sausose nederlingose augavietėse.
II degumo klasei priskiriami spygliuočių jaunuolynų iki 40 metų amžiaus medynai, augantys šlapiose
augavietėse, pušynai ir eglynai augantys sausose ir derlingose augavietėse ir lapuočių medynai,
augantys sausose nederlingose auagvietėse. Likusieji medynai priskiriami III degumo klasei. [6]
Tikslas - susipažinti su gaisrais ir jų pasekmėmis.
Uždaviniai:
1.susipažinti su gaisrų kilimo priežastimis;
2.sužinoti gaisrų rūšis bei jų pasekmes;
3.susipažinti su priešgaisrine miškų apsauga;
4.susipažinti su didžiausiais Lietuvoje kilusiais gaisrais.

I.GAISRŲ KILIMO PRIEŽASTYS
Miško gaisras kyla tada, kai sutampa trys esminės sąlygos – yra degioji medžiaga, kaitros
židinys ir deguonis arba atmosferos oras. Jei nėra nors vienos šios sąlygos, gaisras nekyla. Gaisras
neįsidega ir nesiplečia net nuo stiprių ugnies židinių, kai degiosios miško medžiagos drėgnos. Kuo
sausesnės degiosios miško medžiagos, tuo mažesnio ugnies židinio pakanka joms užsiliepsnoti, ir kilęs
gaisras plinta greičiau. Miškuose degiųjų medžiagų sankaupa yra ir paklotė – tai pūvančios senos
pakritos. Jų drėgnumas priklauso nuo dirvožemio drėgnumo. Paklotė džiūsta lėtai, tačiau ilgesnių
sausrų metu ji išdžiūsta iki 6 – 8 proc. drėgnumo. Tokia išdžiūvusi paklotė užsidega nuo labai mažų
ugnies židinių. [2]