FORMALUS, NEFORMALUS IR SAVAIMINIS UGDYMAS ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE

Ištrauka

FORMALUS, NEFORMALUS IR SAVAIMINIS UGDYMAS ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE
REFERATAS

TURINYS
Įvadas....................................................................................................................................................3
1. FORMALUS, NEFORMALUS IR SAVAIMINIS UGDYMAS ŠVIETIMO ĮSTAIGOSE ...4
1.1. Formalus ugdymas.........................................................................................................................4
1.2. Neformalus ugdymas ....................................................................................................................9
1.3. Savaiminis ugdymas (mokymas/-is)............................................................................................11
2. FORMALIOJO, NEFORMALIOJO IR SAVAIMINIO UGDYMO ŠVIETIMO
ĮSTAIGOSE PALYGINIMAS ........................................................................................................12
Išvados...............................................................................................................................................14
Literatūra............................................................................................................................................15

Įvadas
Temos aktualumas. Nepaisant profesijos, kiekvienas turi mokytis. Esami mokiniai ar
studentai turi būti gerai parengti ir tobulinti žinias bei įgūdžius nuolatos, visą gyvenimą. Žodis
mokytis dažnai asocijuojasi su dalyvavimu švietime ir oficialiose mokymo programose, bet savaime
aišku, kad mokytis visą gyvenimą nebūtinai reiškia užsirašyti į kursus ir mokytis visą amžių. Yra
įvairių būdų, kaip žmogus gali mokytis ir švietimo įstaigose yra skirstomas: į formalųjį ugdymą,
neformalų ugdymą, savaiminį mokymasį.
Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose“ ir tikėtis, kad yra kuriama
vientisa visą gyvenimą trunkančio švietimo erdvė: formaliojo, neformaliojo, savaiminio ugdymo.
Kad tai būtų pasiekta, suvienijamos Švietimo ir mokslo ministerijos bei kitų ministerijų pastangos ir
ištekliai, sukuriama įvairių poreikių asmenims pritaikyta mokymosi aplinka ir išplėtojama švietimo
formų įvairovė; išplečiamos finansinės mokymosi visą gyvenimą galimybės. Parengiama ir
įgyvendinama nacionalinė bei regioninės suaugusiųjų tęstinio mokymosi plėtros programos. Bei
visose švietimo pakopose sudaromos palankios mokymosi ir studijų sąlygos visiems pagrindinio,
vidurinio ir aukštojo išsilavinimo siekiantiems suaugusiems Lietuvos žmonėms. Išplėtojama
informavimo ir konsultavimo apie mokymosi galimybes sistema. Įveikiamos mokymosi kliūtys:
mokymosi laiko ir spartos, mokymosi vietos apribojimai, griežti išsilavinimo reikalavimai
pradedant mokymąsi ar studijas.
Darbo problema. Daugelyje švietimo įstaigų vis dar akcentuojamas formalusis ugdymas.
Galima užsakyti specialius kursus ar papildomą mokymą, bet tai – ne visada pats efektyviausias
būdas mokytis ir dažnai labai brangus dėl prastovų mokymo metu. Taigi, švieitmo įstaigos gautų
naudos, jeigu orientuotųsi ne tik į formalaus ugdymo procesą, bet ir į savaiminį mokymą. Švietimo
įstaiga savaime suteikia erdvę ugdyti specifinius moksleivių ar studentų gebėjimus. Savaiminis
mokymas gali būti pasitelktas būtinoms žinioms perduoti, kad būtų greitai prisitaikoma prie
pasikeitimų ir reaguojama į mokinių ar studentų pageidavimus.
Darbo objektas. Formalus, neformalus ir savaiminis ugdymas švietimo įstaigose.
Darbo tikslas. Aptarti formalų, neformalų ir savaiminį ugdymą švietimo įstaigose.
Darbo uždaviniai:
1. Apibūdinti formalų, neformalų ir savaiminį ugdymą švietimo įstaigose;
2. Pateikti palyginus formaliojo, neformaliojo ir savaiminio ugdymo palyginimas;
3. Apibendrinti darbo išvadas.