Egzistencinė vienatvė yra vidinė ir esminė žmogiškojo gyvenimo tikrovė, aprėpianti ir
skausmą, ir kūrybos triumfą, gimstantį iš ilgų vienumos valandų. Egzistencinę vienatvę
išgyvenantis žmogus suvokia save kaip izoliuotą ir vienišą asmenį, o vienišumo nerimo apimtas
žmogus yra atsiribojęs nuo savęs, kaip jaučiančio ir sąmoningo žmogaus. Vienatvę iliustruojančių
pavyzdžių matome ir literatūroje. Vienas lietuvių literatūros rašytojų, kalbėjusių apie žmogaus
išgyvenimus, yra Antanas Škėma, kurio kūrinyje ,,Balta drobulė vienatvė vaizduojama kaip kančia.
Žmogaus vienatvės temą taip pat gvildena ir Albertas Kamiu romane „Svetimas“. Taigi, remiantis
šių literatūros rašytojų kūriniais, aptarsiu egzistencinės vienatvės temą literatūroje.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!