DVIEJŲ UGDYMO FILOSOFIJOS SRIČIŲ IDEALIZMO IR REALIZMO PALYGINIMAS

Ištrauka

DVIEJŲ UGDYMO FILOSOFIJOS SRIČIŲ: IDEALIZMO IR REALIZMO PALYGINIMAS
MODULIO RAŠTO DARBAS

Tiek idealizmas, tiek realizmas kaip filosofinės doktrinos nagrinėja mūsų proto ir pasaulio
santykius. Idealizmas – požiūris, kad daiktai egzistuoja tik kaip idėjos, kaip materialūs objektai be
realybės. Realizmas – požiūris, kad objektai egzistuoja savaime, nepriklausomai nuo mūsų
sąmoningumo apie juos. Pirmiausia, kad galėtume atskirti idealizmo ir realizmo sampratas, turime
turėti išsamų supratimą apie šias filosofijas.
Idealizmas yra bene seniausia filosofija Vakarų kultūroje. Tai metafizinis ir epistemologinis
požiūris, kurio pagrindinis principas toks, jog idėjos ir mintys yra vienintelė tikrovė, kurią turime
suprasti. Idealistai mano, kad idėjos gali pakeisti gyvenimą. Svarbiausia žmogaus dalis – protas. Jis
turi būti maitinamas ir vystomas. Iš esmės tai yra filosofija, teigianti, kad vienintelis iš tikrųjų
žinomas dalykas yra sąmonė. Mes niekada negalime būti tikri, kad materija ar kažkas išoriniame
pasaulyje iš tikrųjų egzistuoja. Taigi vieninteliai realūs dalykai yra psichinė esybė, o ne fiziniai
dalykai. Platonas – vienas iš pirmųjų filosofų, diskutavusių apie tai, ką galima pavadinti idealizmu.
Jis sukūrė dviejų pasaulių viziją: pirmasis yra dvasinis arba mentalinis pasaulis – amžinas,
nuolatinis, tvarkingas, taisyklingas ir visuotinis. Taip pat yra išvaizdos pasaulis, kuris patiriamas per
regėjimą, prisilietimą, kvapą, skonį ir garsą. Šis pasaulis yra kintantis, netobulas ir netvarkingas.
Toks padalijimas dažnai vadinamas proto ir kūno dvilypumu.
Idealizmo švietimo filosofija yra holistinio pobūdžio, kurioje stipriai palaikoma savirealizacija ir
charakterio ugdymas. Idealistas mano, ugdant moralę – įgyjama išminties. Švietimą teikiantis
institutas turėtų pabrėžti intelektinę veiklą, moralinius ir estetinius sprendimus, savirealizaciją,
asmens laisvę, asmeninę atsakomybę ir savikontrolę. Idealistinėje švietimo sistemoje dėmesys
turėtų būti skiriamas proto, asmeninės drausmės ir charakterio ugdymui. Šio ugdymo tikslas yra
atrasti ir išsiugdyti kiekvieno individo sugebėjimus ir moralinę kompetenciją.