Daugiabučių namų bendrijų analizė

Ištrauka

Daugiabučių namų bendrijų analizė

Turinys
Įvadas....................................................................................................................................................2
1.Daugiabučių namų bendrijų samprata...........................................................................................3
2.Daugiabučių namų bendrijų teisiniai aspektai..............................................................................7
Išvados................................................................................................................................................11
Literatūros sąrašas..............................................................................................................................12

Įvadas
Aktualumas. Neteisingas apskaitos vedimas, mokesčių paskirstymas, dokumentų slėpimas ir
visiškas atskaitomybės nebuvimas. Su tokia realybe susiduria nemaža dalis daugiabučių bendrijų
narių. Iš esmės pagrindiniai motyvai, kurie paskatina namo gyventojus kurti bendriją, yra noras
patiems susitvarkyti savo namą ir jo aplinką už mažesnes kainas nei savivaldybės paskirtas namo
administratorius. Taigi šiamer darbe aš plačiau panagrinėsiu kas yra tos daugiabučių namų
bendrijos, ką jos veikia ir kaip viskas vyksta įstatymiškai, beje su kokiomis didžiausiomis
problemomis yra susiduriama ir kaip jas reikia spręsti.
Darbo objektas: daugiabučių namų bendrijos.
Tikslas – išanalizuoti daugiabučių namų bendrijas.
Uždaviniai: :
1. Atskleisti daugiabučių namų bendrijų sampratą;
2. Išanalizuoti daugiabučių namų bendrijų teisinius aspektus.

1. Daugiabučių namų bendrijų samprata
Daugiabučių namų savininkų bendrija yra savininkams bendrosios nuosavybės teise
priklausančio turto daugiabučiuose namuose valdymo būdas. Bendriją sudaro ne mažiau kaip trys
fiziniai ar juridiniai, fiziniai ir juridiniai asmenys – namų patalpų savininkai. Bendrija yra juridinis asmuo.
Bendrijos teisinę padėtį reglamentuoja šis bei kiti įstatymai, teisės aktai ir bendrijos įstatai.
Tipinius bendrijų įstatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Daugiabučių namų gyvenamųjų
ir negyvenamųjų patalpų savininkai šių namų bendrojo naudojimo patalpoms, bendrojo naudojimo
inžinerinei įrangai, bendrojo naudojimo namo konstrukcijoms prižiūrėti, remontuoti, kitaip tvarkyti
ir eksploatuoti, aplinkai (priskirtam žemės sklypui) tvarkyti, bendriems mokestiniams
įsipareigojimams vykdyti, kitoms bendroms teisėms ir interesams saugoti steigia daugiabučių namų
savininkų bendrijas. Daugiabučių namų savininkai arba savivaldybės meras (valdyba) šaukia
savininkų susirinkimus bendrijai steigti. Name arba keliuose namuose, susietuose bendrojo
naudojimo inžinerine įranga, gali būti steigiama tik viena daugiabučių namų savininkų bendrija.
Bendrijai steigti šaukiamas steigiamasis susirinkimas.
Apie šaukiamą steigiamąjį susirinkimą steigėjų iniciatyvinė grupė ne vėliau kaip prieš dvi
savaites iki susirinkimo dienos raštu praneša namo patalpų savininkams ir savivaldybės merui
(valdybai), paskelbdama darbotvarkę. Savivaldybės meras (valdyba) privalo deleguoti savo įgaliotą
atstovą ir pateikti iniciatyvinei grupei namo patalpų savininkų ir jiems priklausančių patalpų sąrašą,
kurio formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Bendrijos steigiamasis susirinkimas yra
teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 savininkų. Jeigu tiek savininkų neatvyksta, per dvi
savaites steigėjų iniciatyvinė grupė turi teisę sušaukti pakartotinį susirinkimą. Pakartotinis
susirinkimas yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja nors 1/4 , bet ne mažiau kaip trys savininkai.
Steigiamojo susirinkimo nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė susirinkime
dalyvavusių savininkų. Susirinkimas turi teisę steigti daugiabučių namų savininkų bendriją, tvirtinti
jos įstatus. Bendrijos valdymo organai yra bendrijos narių susirinkimas ir bendrijos valdyba arba
valdytojas. Bendrijos narių susirinkimas gali nustatyti atstovavimo kvotas, išrinkti įgaliotinius,
vietoj visuotinio narių susirinkimo šaukti įgaliotinių susirinkimą ir pavesti jam dalį arba visas savo
teises. Bendrijos narių susirinkimo ir bendrijos valdybos (valdytojo) nutarimai jų kompetencijos
klausimais yra privalomi visiems bendrijos nariams. Bendrijos valdyba arba valdytojas yra
bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių (įgaliotinių)
susirinkimų. Valdyba renkama ne mažiau kaip iš trijų bendrijos narių ne ilgesniam kaip trejų metų
laikui. Valdybos narių kadencijų skaičius neribojamas. Su bendrijos valdybos nariais (valdytoju)
darbo sutartis nesudaroma. Bendrijos valdybos posėdžiai yra teisėti, jei juose dalyvauja ne mažiau
kaip 2/3 valdybos narių. Valdybos nutarimai yra teisėti, jeigu už juos balsavo daugiau kaip pusė
posėdyje dalyvaujančių valdybos narių. Bendrijos valdybos nariai išrenka valdybos pirmininką,
kuris organizuoja valdybos darbą, atstovauja bendrijos valdybai ir bendrijai. Bendrijos valdyba arba
valdytojas yra pavaldūs jį išrinkusiam organui ir atlieka visas jiems pavestas funkcijas.