BYLOS DĖL CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO, ĮRAŠŲ ATKŪRIMO, PAKEITIMO, PAPILDYMO, IŠTAISYMO AR ANULIAVIMO

Ištrauka

REFERATAS
TEMA
BYLOS DĖL CIVILINĖS BŪKLĖS AKTŲ REGISTRAVIMO, ĮRAŠŲ
ATKŪRIMO, PAKEITIMO, PAPILDYMO, IŠTAISYMO AR ANULIAVIMO

Turinys
Įvadas ............................................................................................................................................. 3
Civilinės būklės aktų ypatybės ....................................................................................................... 4
Civilinės būklės aktai ..................................................................................................................... 6
Civilinės būklės aktų ypatumai teismų praktikoje ........................................................................ 11
Išvados .......................................................................................................................................... 14
Literatūros sąrašas ......................................................................................................................... 15

Įvadas
Ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos,
bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių, yra nagrinėjami
teismuose. Be jau minėtų teisinių santykių teismai nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka. LR
CPK 442 str. nurodo bylų rūšis, kurios priskiriamos nagrinėti būtent šia tvarka.
Viena iš ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų rūšių – bylos dėl civilinės būklės
aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo. Ypatingosios
teisenos bylas teismas nagrinėja pagal LR CPK taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos
nustato LR CPK V dalis ir kiti įstatymai.
Šiai kategorijai priskiriamos bylos pakankamai dažnai yra sprendžiamos teismuose.
Lietuvos teismai 2003 m. išnagrinėjo 498 šios kategorijos bylas.
Tad civilinių būklės aktų institutas yra tikrai aktualus.
Darbo tema – bylos dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo,
papildymo, ištaisymo ar anuliavimo – bus analizuojama būtent LR CPK 514 – 516 straipsnių
aspektu. Apžvelgsime šio pareiškimo padavimą, turinį, civilinės būklės aktus konkrečiai, jų
ypatybes. Taip pat aptarsime teismų praktiką.
Šio darbo tikslas – ne tik aptarti bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo,
pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo ypatybes, bet ir išanalizuoti minėtus institutus
praktiniu aspektu, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei žemesnių instancijų teismų praktika.
Nacionalinės teismų administracijos duomenys.

Civilinės būklės aktų ypatybės
Civilinės būklės aktais įstatymas pripažįsta svarbiausius žmogaus gyvenimo įvykius ir
veiksmus, lemiančius fizinio asmens civilinį teisinį statusą, nes šie juridiniai faktai sukuria, pakeičia
ar nutraukia civilinius santykius. 
Remiantis CK 2.18 straipsniu civilinės būklės aktai yra:
Asmens gimimas
Asmens mirtis
Santuokos sudarymas
Santuokos nutraukimas
Įvaikinimas
Tėvystės (motinystės) pripažinimas ar nustatymas
Vardo ar pavardės pakeitimas
Asmens lyties pakeitimas
Partnerystė
Teisę registruoti civilinės būklės aktus turi civilinės metrikacijos įstaigos. Valstybė šiuos
aktus Lietuvoje registruoja privalomai, siekiant apsaugoti tiek privatų, tiek viešąjį interesą.
Registracija reikšminga tuo, kad ji patvirtina šių juridinių faktų įvykimo faktą ir laiką t. y.
dažniausiai turi tik įrodomąją reikšmę, nes teisinius padarinius sukelia ne registracija, o pats
civilinės būklės aktas (asmens gimimas, mirtis). Tačiau yra išimčių, kai civilinės būklės aktai
sukelia teisnius padarinius tik įregistruoti (santuoka, partnerystė).
Kai kurių civilinės būklės aktų įrašai gali būti pakeičiami, papildomi, ištaisomi, ar
anuliuojami tik ieškinio teisena. Pavyzdžiui santuokos sudarymo įrašas anuliuojamas tik pripažinus
santuoką negaliojančia. Remiantis CPK 514 straipsnio 1 dalimi pareiškimai dėl civilinės būklės
aktų registravimo, jų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo, ar anuliavimo paduodami
pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui. CPK 514 straipsnio 2 dalis nustato privalomą
klausimo išnakstinio sprendimo ne teisme tvarką. Registruoti civilinės būklės aktus, atkurti,
pakeisti, papildyti, ištaisyti ar anuliuoti įrašus yra civilinės metrikacijos įstaigų funkcija, todėl
suinteresuotas asmuo pirmiausiai su atitinkamu prašymu privalo kreiptis į civilinės metrikacijos
įstaigą. Tik šiai atsisakius atlikti nurodytus veiksmus ar apskritai prašymo neišnargrinėjus,
suinteresuotas asmuo gali kreiptis su pareiškimu į teismą. Prie pareiškimo turi būti pateikti įrodymai
(civilinės metrikacijos įstaigos išvada, kai prašymas nebuvo patenkintas arba prašymo, rašyto
civilinės metrikacijos įstaigai kopija, kai prašymas nebuvo išnagrinėtas), patvirtinantys, kad asmuo
kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą. Priešingu atveju teisėjas turi atsisakyti priimti pareišimą
(CPK 137 str. 2d. 3p.), o jei ši aplinkybė paaiškėja iškėlus bylą- palikti pareiškimą nenagrinėtą
(CPK 296 str. 1d. 1 p.).