Nuo senų laikų, nuo lietuvių tautos egzistavimo pradžios gyvenimas buvo glaudžiai
susijęs su gamta, kuri simbolizavo ne tik pragyvenimo šaltinį, bet ir suteikdavo žmogui dvasinę
ramybę bei pilnatvę. Akivaizdu, kad senovės lietuviai pasižymėjo ypatingu artumu su gamta,
didžiavosi tėvynės miškais, kurie ne tik aprūpina gyvybiniais ištekliais, bet ir teikia dvasinį
pasitenkinimą. Nors ir šiandien jaučiama meilė nuostabiems kraštovaizdžiams, tačiau anksčiau šis
ryšys su gamta buvo gilesnis ir stipresnis. Modernioje visuomenėje gamta dažnai praranda savo
anksčiau turėtą vertę, nes vis dažniau vertinamas tik kaip materialinių išteklių šaltinis, o ne kaip
dvasios gydymo vieta. Tai liudija ir lietuvių literatūra, kurioje gamta viena didžiausių mūsų tėvynės
vertybių. Taigi, savo kalboje apžvelgsiu, kokį ryšį lietuvių literatūroje randame tarp žmogaus ir
gamtos praeityje ir šiandien.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!