VYRIAUSYBĖS PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ SENOSIOSE IR NAUJOSIOSE EUROPOS SĄJUNGOS NARĖSE PALYGINAMOJI ANALIZĖ

Ištrauka

VYRIAUSYBĖS PAJAMŲ IR IŠLAIDŲ SENOSIOSE IR NAUJOSIOSE EUROPOS SĄJUNGOS NARĖSE PALYGINAMOJI ANALIZĖ
Europos Sąjungos bendrosios rinkos savarankiškas darbas

TURINYS
ĮVADAS 3
VYRIAUSYBĖS POVEIKIS EKONOMIKAI 4
1. Bendrosios valdžios sektoriaus pajamos 5
2. Bendrosios valdžios sektoriaus išlaidos 8
3. Mokesčiai gamybai ir importui 11
4. Einamieji mokesčiai pajamoms, turtui, ir taip toliau 13
5. Socialiniai įnašai 15
6. Socialinės pašalpos, užmokėtos bendros vyriausybės 17
7. Bendrasis valstybinio sektoriaus produktas 19
8. Numatomas mokesčio tarifas darbo jėgai 22
IŠVADOS 25
LITERATŪRA 27
PRIEDAI 28

ĮVADAS
Temos aktualumas. Valstybės funkcijų vykdymui būtini atitinkami finansiniai resursai,
kurių svarbiausias šaltinis yra valstybės pajamos, surenkamos į biudžetą iš įvairių mokesčių.
Jeigu valstybės išlaidoms padengti nepakanka biudžeto pajamų, tai valstybė priversta skolintis
vidaus ir užsienio finansų rinkose. Toks išlaidų finansavimo būdas susijęs su papildomais
skolinimosi kaštais (mokamos palūkanos), didina valstybės vidaus ir užsienio skolą, o tai gali
sukelti makroekonominį disbalansą. Norėdama atlikti daugybę funkcijų, valstybė turi disponuoti
lėšomis, pakankamomis išlaidoms finansuoti. Šios lėšos patenka į valstybės iždą iš tokių
pagrindinių šaltinių, kaip mokesčiai, socialinio draudimo įmokos, prekių ir paslaugų pardavimai,
nuosavybės teisė, negrąžintini neatlyginami pervedimai (grantai) ir skolinimas.
Taigi, mokesčiai yra priverstinė duoklė valstybei, o kitus valstybės pajamų elementus
privatus sektorius teikia valstybei savanoriškai. Iš visų paminėtų pajamų kategorijų mokesčiai
yra didžiausias įplaukų ir pajamų šaltinis, todėl mokesčių politika yra pajamų politikos dėmesio
centre. Be abejo, bet kuriai valstybei aktualu sukurti kuo geresnę mokesčių sistemą, efektyviai ją
valdyti, užtikrinti jos sklandų funkcionavimą.
Tikslas – atlikti Vyriausybės pajamų ir išlaidų senosiose ir naujosiose Europos Sąjungos
narėse palyginamąją analizę.
Uždaviniai:
1.Išanalizuoti bendrosios valdžios sektoriaus pajamas ir išlaidas senosiose ir naujosiose
ES narėse 1997-2007 m. (Jurgita Olonovienė).
2.Atlikti mokesčių gamybai ir importui analizę senosiose ir naujosiose ES narėse 1997-
2007 m. (Egidija Jokubauskienė).
3.Išnagrinėti einamuosius mokesčius pajamoms, turtui ir t.t. senosiose ir naujosiose ES
narėse 1997-2007 m. (Egidija Jokubauskienė).
4.Išanalizuoti socialinius įnašus ir socialines pašalpas, užmokėtas bendros vyriausybės,
senosiose ir naujosiose ES narėse 1997-2007 m. (Edita Adomaitienė).
5.Išnagrinėti bendrąjį valstybinio sektoriaus produktą senosiose ir naujosiose ES narėse
1997-2007 m. (Ineta Remeikaitė).
6.Atlikti numatomo mokesčio tarifo darbo jėgai analizę senosiose ir naujosiose ES
narėse 1997-2007 m. (Ineta Remeikaitė).
Objektas – Vyriausybės pajamos ir išlaidos senosiose ir naujosiose Europos Sąjungos narėse.

VYRIAUSYBĖS POVEIKIS EKONOMIKAI
Valstybės vaidmuo šalies ekonominiame ir politiniame gyvenime yra įvairiapusis: tai
įstatymų leidimas ir jų vykdymo kontrolė, prekių ir paslaugų gamyba valstybinėse įmonėse ir,
žinoma, valstybės vykdoma ekonominė politika. Pastaroji apima fiskalinę politiką, monetarinę
politiką ir valiutos keitimo kurso reguliavimą. Fiskalinės politikos įgyvendinimas susijęs su
valstybės biudžeto formavimu ir naudojimu.