VOKIETIJOS (1949m. gegužės 23d.) ir LIETUVOS (1992m. spalio 25d.) KONSTITUCIJŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI

Ištrauka

VOKIETIJOS (1949m. gegužės 23d.) ir LIETUVOS (1992m. spalio 25d.) KONSTITUCIJŲ PANAŠUMAI IR SKIRTUMAI
REFERATAS

- 2 -
Įvadas...................................................................................................................................3
1. Valstybinė santvarka..................................................................................................................4
1.1 Vokietijoje................................................................................................................................4
1.2 Lietuvoje..................................................................................................................................4
2. Žmogaus pagrindinės teisės ir laisvės.........................................................................................5
2.1 Vokietijoje................................................................................................................................5
2.2 Lietuvoje..................................................................................................................................6
3. Parlamentas ir jo pagrindinės funkcijos......................................................................................7
3.1 Vokietijoje................................................................................................................................7
3.1.1 Parlamento rinkimai Vokietijos federacinėje Respublikoje...................................................7
3.1.2 Parlamento narių teisinis statusas..........................................................................................7
3.1.3 Bundestago struktūra.............................................................................................................8
3.2 Lietuvoje..................................................................................................................................8
3.2.1 Seimo rinkimų tvarka Lietuvoje............................................................................................9
3.2.2 Seimo nario teisinis statusas..................................................................................................9
3.2.3 Seimo struktūra......................................................................................................................10
4. Prezidentas ir jo pagrindinės galios............................................................................................11
4.1 Vokietijoje................................................................................................................................11
4.1.1 Prezidento rinkimų tvarka Vokietijoje...................................................................................11
4.1.2 Pagrindinės prezidento funkcijos ir įgaliojimai.....................................................................12
4.2 Lietuvoje..................................................................................................................................12
4.2.2 Pagrindinės funkcijos............................................................................................................13
5. Vyriausybė.................................................................................................................................14
5.1 Vokietijoje................................................................................................................................14
5.2 Lietuvoje..................................................................................................................................15
6. Teisinė sistema...........................................................................................................................17
6.1 Vokietijoje................................................................................................................................17
6.2 Lietuvoje..................................................................................................................................18
7. Užsienio politika........................................................................................................................20
7.1 Vokietijoje................................................................................................................................20
7.2 Lietuvoje..................................................................................................................................20
Išvados.................................................................................................................................22
Literatūros sąrašas...............................................................................................................23

- 3 -
ĮVADAS
Konstitucinės teisės sąvoka yra glaudžiai susijusi su ypatingu teisės dokumentu – Konstitucija.
Daugelis valstybių Konstituciją oficialiai arba neoficialiai laiko pagrindiniu šalies įstatymu. Pirmoji
pasaulyje konstitucija buvo priimta 1787m. Jungtinėse Amerikos Valstijose. Konstitucinė teisė ir
Konstitucija nėra tapačios. Konstitucinė teisė neapsiriboja vien tik konstitucija. Konstitucinės teisės
normos yra įtvirtinamos ir kituose teisės šaltiniuose: įstatymuose, poįstatyminiuose teisės aktuose,
konstituciniuose papročiuose, teismo precedentuose ir kitur (E. Vaitiekienė, S. Vidrinskaitė
„Lietuvos Konstitucinės teisės įvadas“).
Kiekviena valstybė turi savitą Konstituciją, įstatymus ir kita. Šio referato tikslas yra palyginti
Lietuvos Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos galiojančias konstitucijas.
Rašant šį referatą keliami šie uždaviniai:
1. išskirti svarbiausius galiojančių Vokietijos ir Lietuvos konstitucijų teisinio reglamentavimo bruožus;
2. taikant lyginamąjį metodą – išanalizuoti, kuom skiriasi ir kuom yra panašios šios konstitucijos.

- 4 -
1.VALSTYBINĖ SANTVARKA
1.1 Vokietijoje
Vokietija – federacinė respublika – tai tokia valstybės santvarkos forma, kai valstybė yra
sudaryta iš atskirų valstybinių junginių. Tai yra sudėtinė valstybė (E. Vaitiekienė, S.
Vidrinskaitė „Lietuvos konstitucinės teisės įvadas“).
Vokietiją federaciniais pagrindais sudaro 16 žemių, kurios turi savo konstitucijas,
parlamentus, vyiausybes ir prezidentus. Žemes vienija penki federaciniai konstituciniai organai
– prezidentas, Bundestagas (Žemieji parlamento rūmai), vyriausybė, Konstitucinis Teismas ir
Butestradas (Aukštieji parlamento rūmai).
Vokietija yra daugiapartinė demokratinė parlamentinė valstybė, o tai reiškia, kad
aukščiausia valdžia priklauso parlamentui, o vyriausybė yra atsakinga parlamentui už savo
veiklą ir privalo turėti daugumos pasitikėjimą, tačiau parlamentinėje valstybėje vyriausybė nėra
atsakinga prezidentui. Prezidento galios yra minimalios – valstybės vadovas savo įgaliojimus
gali įgyvendinti tik vyriausybės pritarimu. Parlamentiniam valdymui nebūdingas valdžių
pasidalijimo principas, galiojantis esant prezidentiniam valdymui.
1.2 Lietuvoje Teritoriniu požiūriu Lietuva yra centralizuota unitarinė valstybė. Tai valstybės santvarkos
forma, kai valstybė turi vienas visai šaliai aukščiausias valstybės valdžios institucijas, o valstybė
yra skirstoma tik į administracinius teritorinius vienetus (E. Vaitiekienė, S. Vidrinskaitė
„Lietuvos konstitucinės teisės įvadas“). Unitarinėje valstybėje galioja tik viena konstitucija,
vieninga įstatymų sistema, vieninga pinigų sistema ir mokesčių politika. Tokios valstybės
piliečiai gali turėti tik vieną pilietybę. Unitarinėje valstybėje yra viena aukščiausių valstybės
valdžios institucijų sistema. Lietuvoje aukščiausia įstatymų leidžiamosios valdžios isntitucija
yra Seimas, vykdomosios valdžios – Vyriausybė ir Prezidentas, o aukščiausia teismo valdžios
institucija – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė respublika su kai kuriais pusiau
prezidentinio valdymo požymiais.
Pirmame Lietuvos Respublikos Konstitucijos straipsnyje yra teigiama, kad Lietuva yra
nepriklausoma demokratinė respublika (Lietuvos Respublikos Konstitucija, 1992m.). Vadinasi
įgyvendinant valstybės valdžią dalyvauja tauta, tai yra suverenitetas priklauso tautai,
nevaržomos piliečių politinės teisės, saugomos ir ginamos žmogaus teisės ir laisvės. Visi
žmonės yra lygūs ir gali naudotis savo prigimtinėmis teisėmis. Valstybės valdžia yra atsakinga
savo tautai, piliečiams ir neturi teisės kištis į visas žmogaus gyvenimo sritis.

- 5 -
2. ŽMOGAUS PAGRINDINĖS TEISĖS IR LAISVĖS
Žmogaus teisės – šiuolaikinės civilizacijos vertybė, kuri užima aukščiausią vietą teisinių
vertybių skalėje. Jos yra ne vien teisinė, bet ir politinė, pilietinė, dorovinė kategorija. Jau netgi
1789 m. rugpjūčio 26 d. Prancūzijoje priimta...