VISUOMENINĖS FUNKCIJOS PASTATŲ TRANSFORMACIJA ĮVEIKLINIMO PRINCIPU MAŽUOSE MIESTUOSE. ZARASŲ AUTOBUSŲ STOTIES ATVEJIS.

Ištrauka

Magistro baigiamasis darbas
VISUOMENINĖS FUNKCIJOS PASTATŲ TRANSFORMACIJA ĮVEIKLINIMO PRINCIPU MAŽUOSE MIESTUOSE.
ZARASŲ AUTOBUSŲ STOTIES ATVEJIS.
(tiriamojo rašto pavadinimas)
ZARASŲ AUTOBUSŲ STOTIES TRANSFORMACIJA
(kūrybinio darbo/projekto pavadinimas)

TURINYS
ĮVADAS 7
Problema ir darbo aktualumas 8
Tyrimo objektas 9
Darbo tikslai ir uždaviniai 9
Hipotezė 9
Tyrimų metodai 10
Tyrimo ribos 10
Literatūros ir kitų šaltinių apžvalga 10
Darbo struktūra 10
Sąvokos ir terminai 11
VISUOMENINĖS FUNKCIJOS PASTATŲ PROBLEMATIKA MAŽUOSE
MIESTUOSE 12
Mastelio bei tūrių tipiškumo pobūdis 12
Tradicijos bei istorinis kontekstas 13
Pastatų ryšys su multifunkcija 15
Apibendrinimas 16
PASTATŲ TRANSFORMACIJOS: AUTOBUSŲ STOČIŲ ATVEJIS 17
Transformacijos apibrėžimas ir metodo ribos tyrime 17
Pastatų transformacijos metodai 17
Pastatų transformacijos analogų studija 18
Transformacijos problemos sprendimui taikymo priežastys 29
Visuomeninė funkcija - stotys, jų architektūros stiliai ir formos raida 30
Šiuolaikinė autobusų stočių funkcinė problematika, jų situacija mažuose miestuose 33
Autobusų stočių transformacijos gairės 37
Apibendrinimas 39
ZARASŲ MIESTO KONTEKSTAS IR PROBLEMOS 40
Zarasų miesto istorinė raida 40
Zarasų miesto kontekstas ir problemų nustatymas 44
Zarasų autobusų stoties dabartinė situacija 50
Transformacijos gairių taikymas Zarasų autobusų stoties situacijoje 53
Apibendrinimas 55
BENDROS IŠVADOS 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS 57
KITI ŠALTINIAI 58
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS 60
PRIEDAI 61

ĮVADAS
Šis tiriamasis darbas nagrinėja visuomeninių pastatų, kurie laikui bėgant prarado savo
vertę ir nebeteikia tokios pat naudos nei miestui, nei jo gyventojams kaip anksčiau,
transformacijas. Miesto erdvė su apleistais ir nepakankamai naudojamais pastatais neigiamai
veikia gyventojų požiūrį į savo namus. Miestiečiai praranda pasididžiavimą ir lojalumą savo
miestu, o tai lemia iniciatyvos ir noro jį tobulinti stoką.
Įtakos pastatų panaudojimui turi ir ribotas mažų miestų pasiekiamumas, ir periferinė
padėtis (dažnai nepakankamai išplėtoto viešojo transporto tinklas), jie dėl tinkamų turistinių
paslaugų trūkumo ar patrauklumo turistams linkę pralaimėti didiesiems miestams, ypač esantiems
kaimynystėje. Nepaisant minėtų apribojimų, šių miestų „mažumas“, unikali urbanistinė
architektūrinė struktūra, taip pat tyla ir ramybė, kurios mūsų šiuolaikiniame pasaulyje yra
nemenkas trūkumas, sudaro jų unikalią vertę.
Kaip pavyzdys yra pasirinktas Zarasų miestas, esantis šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje.
Nagrinėjamas miesto objektas – autobusų stotis, turinti nedidelę infrastruktūrą, yra paprasta, su
ribotu paslaugų skaičiumi. Tyrime nagrinėjama, kaip šios tipologijos visuomeniniai pastatai gali
būti išnaudojami pritaikius multifunkciškumą, įveiklinimo principu pritraukiant tiek vietinę
bendruomenę, tiek atvykstančius miesto svečius. Šiuo darbu norima siūlyti tai, kas atlieptų
gyventojų lūkesčius, ieškoti specifiškumo, kuris leistų išnaudoti lokalinį privalumą, tai yra, patį
sklypą, jo gamtinę situaciją, įtraukti prekybą bei leisti klestėti vietos bendruomenei.
Problema ir darbo aktualumas
Keičiantis gyventojų poreikiams ir elgesiui, jų skaičiui, miesto ar rajono urbanistiniams
procesams mažuose miestuose yra polinkis viešai prieinamiems pastatams prarasti savo pradinę
funkciją. Miesto erdvėse atsiranda tušti bei nenaudojami, vizualiai nepatrauklūs nerenovuoti
statiniai, apleistos teritorijos.
Dažnai mažuosiuose miestuose dėl tokios situacijos jaučiamas neigiamas poveikis miesto
socialinei ir ekonominei vertei, nesutvarkytos erdvės neteikia patrauklumo turistams. Taip pat
nepanaudoti ar prastos būklės pastatai tampa žalingi aplinkai, gali pritraukti vagysčių ir neteisėtų
veiklų, sukelti neigiamą įtaką aplinkinės bendruomenės estetinei aplinkai bei saugumui.
Ypač šiuo metu, postkarantininiu laikotarpiu, galima įžvelgti tendenciją, jog atsiranda vis
daugiau bent trumpam ištrūkstančių ar persikraustančių į mažesnius miestelius žmonių. Tačiau
dažniausiai tokie miestai neturi pakankamai pasiūlos laisvalaikio leidimo, darbo ar socialinės
bendrystės atžvilgiu.
Darbo aktualumas grindžiamas būtent tokių apleistų, funkciškai neveikiančių pastatų
erdvių įveiklinimu juos transformuojant. Įveiklinimo principas galėtų būti lyg raktas į miesto
prisikėlimą, o šiam tikslui pasiekti yra svarbus miesto erdvių patrauklumas.