GELEŽINKELIO STOTIES KVARTALO KAITA. SOCIALINIS FENOMENAS IR ĮVAIZDŽIO ASPEKTAI

Ištrauka

GELEŽINKELIO STOTIES KVARTALO KAITA. SOCIALINIS FENOMENAS IR ĮVAIZDŽIO ASPEKTAI
(tiriamojo rašto tema)
KAUNO GELEŽINKELIO STOTIES KVARTALAS
(kūrybinio darbo/projekto pavadinimas)
Magistro baigiamasis darbas

TURINYS
TIRIAMOJO DARBO AUTENTIŠKUMO DEKLARACIJA 3
SANTRAUKA 4
ĮVADAS 6
1. GELEŽINKELIO STOTIES SANTYKIS SU MIESTU SOCIALINIU ASPEKTU10
1. Geležinkelio stoties kvartalo reikšmė miesto įvaizdžiui 10
2. Geležinkelio stotis kaip transporto mazgas ir vieta 14
3. Geležinkelio stotis kaip vieša socialinė erdvė 18
2. GELEŽINKELIO STOTIES KVARTALO ĮVAIZDŽIO KAITA 21
2.1. Kultūros vaidmuo geležinkelio stoties kvartalo įvaizdžio transformacijos procese. 21
2.2. Laikinas panaudojimas kaip įvaizdžio regeneracijos proceso katalizatorius. 
Atvejų analizė 28
2.3. Geležinkelio stoties kvartalo įvaizdžio regeneracija. Atvejų studija 39
3. ATVEJIS LIETUVOJE – KAUNO GELEŽINKELIO STOTIES
KVARTALAS 51
3.1. Kauno geležinkelio stoties kvartalo santykis su miestu 51
3.2. Kauno geležinkelio stoties kvartalo įvaizdžio kaita 54
3.3. Kauno geležinkelio stoties kvartalo įvaizdžio formavimo kriterijai 59
IŠVADOS 62
ŠALTINIAI IR LITERATŪRA 64
ILIUSTRACIJŲ SĄRAŠAS 69
PRIEDAS 71

ĮVADAS
TEMOS AKTUALUMAS IR PROBLEMOS SVARBA
Vyraujanti kelių paskutinių dešimtmečių tendencija – pasaulio sostinių ir didžiųjų miestų
stoties rajonai transformuojasi. Tai sąlygoja istoriškai susiklosčiusios aplinkybės - stotys
plečiantis ir augant miestams atsidūrė centrinėse teritorijose. Iš miestų centrų iškeliami
krovininiai traukiniai, į pakraščius traukiasi pramonė. Atsiveria nauji patrauklūs
urbanistinei plėtrai plotai. Įveiklinami nenaudojami pastatai, populiarėja stoties teritorijų
konversijų projektai. Geležinkelio stočių rajonai dėl miestų plėtros politikos, siekiant
tankinti užstatymą, gerinti susisiekimą ir infrastruktūrą tampa patrauklūs plėtrai ir
investicijoms. Virsmo procese stoties kvartalai įgauna naują kultūrinį įvaizdį per laikiną
panaudojimą ir kultūrinių veiklų įsitraukimą, antrinį industrinių erdvių panaudojimą. Greta
stočių projektuojami verslo centrai, gyvenamieji kvartalai, skiriamas didesnis dėmesys
žmonėms sutvarkant viešąsias erdves. Keičiasi geležinkelio stočių funkcijos ir aktualumas:
naudojimąsi viešuoju transportu skatinamas aplinkosaugos tikslais, todėl plečiasi
geležinkelio tinklas visoje Europoje. Keliavimas traukiniais ir ypač greitaisiais traukiniais
populiarėjanti transporto rūšis. Kartu modernizuojamos ir geležinkelio stotys. Nauja
šiuolaikinė architekūra įsiterpia į įvairiasluoksnį miesto audinį. Visi šie veiksniai atneša
pokyčius miestams – naujas galimybes pritraukti investicijas, kurti plėtros projektus,
skatinti turizmą ir ekonomiką. Su šiais geležinkelio stočių kvartalų regeneracijos procesais
vyksta ir geležinkelio kvartalo įvaizdžio kaita.
PROBLEMA. Kaip kinta socialinė aplinka ir vietos įvaizdis regeneruojant geležinkelio stoties kvartalą?
TIKSLAI
Tyrinėti geležinkelio stoties kvartalo socialinį fenomeną bei įvaizdį, kvartalo regeneracijos įtaką ir galimybes.
Nustatyti geležinkelio stoties kvartalo įvaizdį formuojančius socialinius, kultūrinius veiksnius, tyrinėti kaitos procesus.
TYRIMO OBJEKTAS
Geležinkelio stoties kvartalas

UŽDAVINIAI
Bendrieji uždaviniai
•Tirti geležinkelio stoties integralumo problemas socialiniu aspektu.
•Analizuoti kultūrinės funkcijos įtaką geležinkelio stočių kvartalų įvaizdžiui.
•Aptarti geležinkelio stoties kvartalo įvaizdžio reikšmę miestui.
•Analizuoti geležinkelio stočių kvartalų įvaizdžio kaitą.
•Tirti laikino naudojimo galimybes ir regeneracijos projektų atvejus.
•Tirti geležinkelio stočių kvartalų konversijos atvejus
Uždaviniai orientuoti į nagrinėjamą teritoriją:
•Tirti Kauno geležinkelio kvartalo santykį su miestu socialiniu ir kultūriniu aspektu
•Suformuoti Kauno geležinkelio stoties kvartalo įvaizdžio kriterijus.
TYRIMO METODAI
Darbo tyrimo tikslams ir uždaviniams atskleisti pasitelkiami šie tyrimo metodai:
1.Analizuojamasis - šaltinių atranka, apžvalga ir studijavimas, analogų analizė.
2.Metaanalitinis - kitų tyrėjų duomenų nagrinėjimas, apibendrinimas, sintezė.
3.Lyginamasis - lyginimas su situacija ir atitinkamų sprendimo metodų parinkimas ir pritaikymas.
4.Istorinis - istorinė tipologijų, tendencijų, idėjų raiška, tendencijų vystymosi dėsningumai.