VIRŠNACIONALINIAI TEISĖS AKTAI. JŲ SANTYKIS SU NACIONALINE TEISE

Ištrauka

VIRŠNACIONALINIAI TEISĖS AKTAI. JŲ SANTYKIS SU NACIONALINE TEISE

Turinys
1.Įvadas 3
2.Tarptautiniai teisės aktai kaip administracinės teisės šaltinis 3
3.Europos Sąjungos teisės aktai kaip administracinės teisės šaltinis 4
4.Išvados 5
5.Naudota literatūra 6

Įvadas
Tarptautinė teisė daro vis didesnį poveikį visų šalių nacionalinių teisių raidai. Daugelis
pasaulio valstybių yra įvairių organizacijų narės ar siekia narystės jose. Be abejo, tarptautinės
organizacijos, siekiančios įvairiausių tikslų, leidžia savo norminius aktus, kurių įsipareigoja
laikytis ir valstybės narės, dažnai tarptautinės teisės aktus inkorporuodamos į savo teisės sistemą.
Tarptautinės teisės normos reglamentuoja įvairiausias sritis. Ne išimtis ir administracinė teisė.
Viršnacionalinės teisės normose gausu principų ir nurodymų, kaip turėtų elgtis vieni ar kiti
subjektai, tame tarpe ir viešojo administravimo. Šiame darbe bus trumpai apžvelgiama, kokie
tarptautiniai teisės aktai daro įtaką Lietuvos teisės sistemai, atskirai išskiriant ES, kaip
pagrindinės tarptautinės organizacijos, kurios nare yra Lietuva, teisės aktus.
Tarptautiniai teisės aktai kaip administracinės teisės šaltinis
Lietuvos Respublikos Konstitucijos, piliečių priimtos 1992 m. referendume, 138 str. yra
pasakyta: „tarptautinės sutartys, kurias ratifikavo Lietuvos Respublikos Seimas, yra sudedamoji
Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis“. Pagal dabar jau negaliojančio LR įstatymo „Dėl
Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“ 12 str., ratifikuota tarptautinė sutartis Lietuvos
Respublikos teritorijoje turi įstatymo galią. Taigi, bet koks tarptautinės teisės aktas, kurį
ratifikavo LR Seimas, turi būti taikomas, jo nuostatų privalo laikytis ir viešojo administravimo subjektai.
Lietuva yra daugelio tarptautinių organizacijų narė. Pagrindinės iš jų – tai JTO, ES ir
NATO. Visos šios organizacijos leidžia savo norminius aktus, kuriuos vienaip ar kitaip taiko ir
Lietuva. JTO visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurią Lietuva įsipareigojo gerbti, tapdama
šios organizacijos nare, nustato pagrindines žmogaus teises ir laisves, o JTO valstybės narės
įsipareigoja jas gerbti ir saugoti. Neabejotina, jog ši deklaracija – administracinės teisės šaltinis.
Viešojo administravimo subjektai, atlikdami savo pareigas, privalo gerbti žmogų, koks jis
bebūtų. O jei asmuo jaučia, kad viešojo administravimo subjektas pažeidžia prigimtines jo
teises, gali kreiptis į teismą ar kitas institucijas remdamasis JTO visuotine žmogaus teisių
deklaracija ir kitais nacionalinės teisės aktais, kuriuose esminės deklaracijos idėjos įtvirtintos.