VILKAVIŠKIO MOKSLEIVIŲ POŽIŪRIO Į KLASĖS BENDRUOMENĘ IR EMPATIŠKUMO SĄSAJOS

Ištrauka

KŪNO KULTŪRA IR SPORTAS STUDIJŲ PROGRAMA
VILKAVIŠKIO MOKSLEIVIŲ POŽIŪRIO Į KLASĖS
BENDRUOMENĘ IR EMPATIŠKUMO SĄSAJOS
BAKALAURO BAIGIAMASIS DARBAS


TURINYS
SANTRAUKA
SUMMARY
ĮVADAS
LITERATŪROS APŽVALGA 8
Mokinių bendruomenė ir ugdymo bei ugdymosi procesai
Vyresnio mokyklinio amžiaus vaikų psichosocialiniai ypatumai
Moksleivių empatija ir jos ugdymas
TYRIMO METODIKA IR ORGANIZAVIMAS
TYRIMO REZULTATAI
Vilkaviškio gimnazijos vyresniųjų klasių moksleivių požiūris į savo klasę 26
Vilkaviškio gimnazijos vyresnių klasių moksleivių empatijos tyrimas
Ryšys tarp empatijos ir klasės bendruomenės
TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS
IŠVADOS
REKOMENDACIJOS
LITERATŪRA
PRIEDAI

ĮVADAS
Ugdymo specialistai (pedagogai ir psichologai) susirūpinę moksleivių doroviniu ugdymu
(Garaigordobil et al., 2015). Nes intensyvėjant gyvenimo ritmui, augant vartotojiškos kultūros įtakai ir
spartėjant dvasinei krizei Lietuvoje, reikėtų skatinti ir ugdyti šeimos, mokyklos, visuomenės
dvasingumą (Targamadze, 2017). Šiuolaikinėje visuomenėje įsitvirtinto, tokie negatyvūs reiškiniai kaip
narkomanija, nusikalstamumas, agresija, laisvos meilės kultas, materialinių vertybių sureikšminimas. Ir
tai ką baigusieji mokymo įstaigas (mokyklas, gimnazijas) atsineš į gyvenimą turės labai reikšmingą
vaidmenį jų suvokime bei sąntykiuose su kitais. Dvasinio prado dėka žmogus tampa visų savo pajėgų
subjektu ir gali santykiauti su pasauliu kaip visuma, pranokti save Guerva et al., 2015). Vyresnio
amžiaus moksleivių dvasinė sklaida turi šiam tarpsniui būdingų ypatumų, lemiamų vidinių ir išorinių
pokyčių. Nuo šio amžiaus moksleivių sąveikos su aplinka priklauso paauglystės krizės pobūdis ir
mastas. Šiam laikotarpiui būdinga, kad moksleivis sąmoningai pradeda priimti visuomenės moralės
normas. Taigi visuomenė taip pat atsakinga, kokias vertybines orientacijas pasirinks paauglys. Ypač
reikšmingos dorovinės vertybės, nes jos sieja žmones darniais tarpusavio ryšiais ir kartu paremia kitų
vertybių (estetinių, pažintinių, nacionalinių, religinių) pripažinimą. (Martišauskienė, 2004).
Paauglystės problemos aktualios ir svarbios. Jos įvairiai nagrinėjamos psichologijos,
edukologijos, medicinos ir kitų sričių specialistų. Tai iš tiesų labai plati problemų visuma, kur visų
sričių specialistai gali atrasti kažko naujo. Plečiantis informacijos perdavimo galimybėms, gausėjant
technologinių, socialinių bei politinių laimėjimų, kartu ryškėja nauji pavojai, kurie iškyla šių laikų
žmogui, tame tarpe ir moksleiviams. Paskutinįjį XXa. dešimtmetį ir XXIa. pradžioje, Lietuvai
išgyvenant totalių permainų metą, daug kas pasikeitė kiekvieno jos piliečio, tame tarpe ir moksleivių
gyvenime (Targamadze, 2017). Mokyklose vis dar patiriamas nuolatinės patyčios ir smurtas ir tai labai
skaudi problema Lietuvoje, nes iššaukia savižudybes ir daugiau negu iškalbingi statistiniai duomenys
rodo, kad mūsų šalis yra pirmaujanti pasaulyje pagal savižudybių skaičių. Paauglių nusikalstamumas
taip pat gana didelis. 2016 m. nusikalto virš 3 tūkst. nepilnamečių (14 – 17 m.), padaugėjo
nepilnamečių įvykdytų nužudymų, seksualinio prievartavimo bei turto prievartavimo atvejų. 2016 m.
nusikaltę nepilnamečiai sudarė art 7 proc. nusikaltimų, nors jie sudaro mažiau 6 proc. Lietuvos
gyventojų (PD prie VRM). Vis labiau ieškoma šio reiškinio ištakų bei problemos sprendimo strategijų
(Sakalauskas, 2001).
Laipsniškas ugdytinio socialinių ryšių plėtimas ir gilinimas yra ta grandis, kuri sieja žmogaus
gyvenimą šeimoje, bendruomenėje bei visuomenėje (Guerva et al., 2015; Žilionis, 2002). Mokymo,
ugdymo įstaiga (mokykla, gimnazija) – viena iš pagrindinių moksleivio bendruomenių, į kurią jis
dažniausiai patenka iš šeimos ir kurioje socializuojasi, įgauna tam tikrus elgesio, bendravimo su
bendraamžiais ir vyresniais žmonėmis įgūdžius (Ice et al., 2015). Mokyklinę bendruomenę sudaro
skirtingi individai, jos narių vertybės yra skirtingos, bet tuo pat metu jie ieško žmogiškųjų bendrybių
(Tapa, Cohen, 2017). Bendruomenė gali skatinti harmoniją tarp grupių ir žmonės yra atsakingi už ją
šeimose, darbovietose, mokyklose, miestuose ir pasaulyje (Kurt, 2017; Gudykunst, 1991). Mums buvo
įdomu panagrinėti maž Lietuvos mietelio mokyklinės bendruomenės savitumos per vyresniųjų klasių
gimnazijos moksleivių matymo prizmę
Moksleiviui (ir ypač vyresnio amžiaus) yra svarbu tapti lygiaverčiu bendraamžių grupės nariu.
Bendraamžių grupės vertybinė orientacija labai svarbi moksleivio socialinei raidai. Manoma (Pedersen
et al., 2012; Karakus,...