Viešojo poreikio idėjos analizė ir jos reikšmė visuomenėje

Ištrauka

Turinys
Įvadas 2
1Viešojo poreikio idėja 3
2Organizacijos forma ir struktūra 6
3Projekto ištekliai ir finansavimas 8
4Projekto įgyvendinimo kliūtys 10
Išvados 12
Literatūra 13

Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje sąvoka “modernus” – nėra naujiena. Kiekvienas ją suvokiame ir
interpretuojame savaip, tačiau esmė lieka viena – šiuolaikinis, naujoviškas.
Pasaulis nuolatos „žingsniuoja“ modernėti verčiančių esminių permainų keliu. Dėl šios priežasties
keičiasi bei auga žmonių, dažniausia įvardijamų kaip vartotojai, poreikiai. Toks poreikių augimas tam
tikra prasme „diktuoja“, kaip turėtų atrodyti aplinka, supanti mus, ko reikėtų, kad ji laipsniškai keistųsi ir
pritaptų prie modernėjančio pasaulio, o viso to esmė – vertės sukūrimas, didesnis vartotojų pasitenkinimas.
Siekiant neatsilikti nuo pasaulinių tendencijų ir patenkinti žmonių (vartotojų) poreikius reikėtų
kalbėti apie viešojo poreikio idėjų, kurios priverstų žmones jaustis ir gyventi geriau, įgyvendinimą.
Darbo objektas: maišelių, skirtų šunų sekretams surinkti, aparatų įrengimas Kauno mieste.
Darbo tikslas: išanalizuoti pasirinktą viešojo poreikio idėją.
Uždaviniai:
Aptarti viešojo poreikio idėjas ir pasirinkti vieną iš jų tolimesnei analizei;
Nustatyti organizacijos formą bei struktūrą;
Aptarti projekto išteklius ir finansavimą;
Identifikuoti projekto įgyvendinimo kliūtis.

1 Viešojo poreikio idėja
Kalbant apie viešąjį poreikį – jis gali būti labai neribotas, tačiau norint įgyvendinti vieną ar kitą
idėją, reikia atsižvelgti į daugybę dalykų (finansavimas, galimybės, įgyvendinanti organizacija/įmonė ar
kt., vieta, įgyvendinimo laikotarpis ir t.t.). Mano manymu, viešojo poreikio idėjos įgyvendinimas turėtų
tenkinti ne tam tikros visuomenės dalies, bet didelio visuomenės narių skaičiaus poreikius, tokiu atveju
nebūtų diskriminacijos vienos ar kitos žmonių grupės ar atskirų individų atžvilgiu.
Atliekant šį darbą buvo pasirinktos trys viešojo poreikio idėjos, kurios pasirodė pakankamai realios
susiklosčius esamai krizinei situacijai Lietuvoje:
1.Nebrangiai apmokestinamų arba nemokamų (požeminių ar antžeminių) mašinų stovėjimo
aikštelių įrengimas miesto teritorijoje;
2.Maišelių, skirtų šunų sekretams surinkti, aparatų pastatymas miesto parkų bei gretimose teritorijose;
3.Stebėjimo kamerų bei SOS stotelių bei stebėjimo kamerų įrengimas pavojingiausiose Kauno miesto vietose ir rajonuose.
Siekiant tinkamai pasirinkti vieną iš trijų idėjų, svarbiausia buvo apmąstyti, kuri iš jų galutiniame
rezultate sukurtų didžiausią vertę. Dėl šios priežasties buvo nutarta pateikti trumpą kiekvienos idėjos
analizę, kurioje aiškiai atsispindėtų svarbiausi aspektai – reikšmingumas žmogui, poreikių tenkinimas,
vertė ir finansinės išlaidos.
Kalbant apie pirmąją idėją – ji buvo pasirinkta dėl vienos priežasties – nuolatinis automobilių
stovėjimo vietų stygius Kauno mieste, ypatingai centre. Tačiau buvo išsiaiškinta, jog tam yra svari
priežastis - Lietuvos valdžia sąmoningai siekia minimizuoti automobilių stovėjimą miesto centre dėl
ekologinių problemų, kurios vis dažniau pasireiškia nacionaliniu bei globaliu mastu, tiek dėl nedidelio
nepanaudotos žemės ploto.
Įvardijus šias problemas buvo apmąstyta keletas galimų alternatyvų, t.y požeminių ar antžeminių
mašinų stovėjimo aikštelių įrengimas mieste. Tokios aikštelės neužimtų ir taip mažų miesto centro
teritorijų, nes pirmu atveju - būtų įrengtos po žeme, tad būtų naudojamasi giluminiu žemės plotu, antruoju
– ant žemės, t.y masyvaus garažinio pastato tipo, talpinančio vienoje vietoje didelį kiekį automobilių,
pavidalu. Tačiau norint įgyvendinti tokį projektą, be abejonės, reikėtų apmąstyti bene aktualiausią –
finansavimo – klausimą. Savaime suprantama, jog didelės apimties projektas pareikalautų ir nemažų
investicijų, tačiau atsižvelgiant į krizinę situaciją, susiklosčiusią Lietuvoje, būtų neprotinga tikėtis, jog
valdžia investuos į „ne pirmo reikiamumo“ idėjos įgyvendinimą, nepaisydama to, jog ekonomikos lygis
ženkliai kritęs ir nepakanka lėšų net biudžeto „skylėms“ užlopyti. Dėl šios priežasties buvo nutarta, jog
projektas galėtų būti įgyvendintas tuomet, kai valstybės ekonominis lygis išaugs ir ji bus pajėgi finansuoti
tokio pobūdžio projektą.