VIDINIS MARKETINGAS. JO PRASMĖ. KONTROLĖS REIKŠMĖ JAM

Ištrauka

VIDINIS MARKETINGAS. JO PRASMĖ. KONTROLĖS REIKŠMĖ JAM.

Vidinis marketingas. Kas tai?
Vidaus marketingas - tai rinkodaros filosofijos ir jos instrumentų taikymas paslaugų įmonės
personalui, t. y. darbuotojams aptarnaujantiems paslaugų ir ne tik pirkėjus. Pagal Gronroos - vidinis
marketingas yra prielaida sėkmingam išoriniam ir sąveikos marketingui. Atsižvelgianti į šiuos
apibrėžimus tampa aišku, kad vidaus rinkodara yra labai svarbi kiekvienai įmonei, todėl jos tyrimas
tampa gana reikšmingu uždaviniu.
Vidinio marketingo istorija.
Aštuntajame praeito amžiaus dešimtmetyje kaip sprendimas organizacijoms, siekiančioms
teikti savo vartotojams aukštesnės kokybės produktus, susikūrė vidinio marketingo koncepcija.
Nors jo pažinimo laipsnis nuolat auga, empirinių tyrimų vis dar trūksta – daugiausia yra
normatyvinio pobūdžio literatūros. Be to, teoretikai iki šiol nenustatė vienintelės vidinio vadybos
proceso sampratos. Vis dėlto, iki šių dienų vidinio marketingo turinys išsiplėtė nuo organizacijos
pastangų patenkinti poreikius darbuotojų, turinčių tiesioginį poveikį vartotojams (Berry ir kt., 1976,
1981), iki efektyvesnio paslaugų vertės kūrimo grandinės ir vidinių ryšių organizacijoje valdymo
(Gumesson, 1987) bei didesnio dėmesio kreipimo į vartotoją (Gronroos, 1983; George, 1990;
Ahmed, Rafiq, 1993; Varey, Lewis, 1999). Dėl šių priežasčių nagrinėti vidinio vadybos proceso
prasmę yra gana sudėtinga, todėl reikalinga aptarti jo istorinę tėkmę.
Kaip teigė Berry ir kt. (1976), vidinis marketingas – organizacijos tikslų siekimas per
kontaktinių darbuotojų (kitaip tariant - vidinių vartotojų) poreikių darbams (vidiniams produktams)
patenkinimą. Anot šio autoriaus, vidinis vadybos procesas turi buti strategijos dalis, o įrankis tam
įgyvendinti – komunikacijos bei atlygio sistemos, skirtos motyvuoti ir vystyti bendrą darbuotojų
potencialą. Šiai idėjai pritaria ir lietuvių teoretikai, pavyzdžiui, „Marketinge“ teigiama, kad vidinis
vadybos procesas – bendradarbiavimo tarp organizacijos darbuotojų skatinimas, jų ugdymas bei
motyvavimas, siekiant dirbti produktyviai ir užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę (pagal Pranulis,
Pajuodis, Virvilaitė, Urbonavičius „Marketingas”, 2000).
Vidinio marketingo sampratą kiek išplėtojo Gronroos (1983), kuris teigė, kad tai yra ryšių
valdymo pobūdžio strategija, skirta vystyti visų organizacijos darbuotojų „dvasinę būseną“, kaip
būtiną efektyvaus paslaugų teikimo galutiniams vartotojams sąlygą. Taip vis didesnis dėmesys buvo
skiriamas dirbančiųjų santykiui su vartotojais ir to bendrą įtaką visai įmonei.