VARTOTOJO TEISĖ Į INFORMACIJĄ SUDARANT SUTARTIS RYŠIO PRIEMONĖMIS

Ištrauka

VARTOTOJO TEISĖ Į INFORMACIJĄ SUDARANT SUTARTIS RYŠIO PRIEMONĖMIS
Referatas

TURINYS
ĮVADAS......................................................................................................................................... 3
1. VARTOTOJO TEISĘ Į INFORMACIJĄ IR PARDAVĖJO PAREIGĄ INFORMUOTI
VARTOTOJĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI...................................................... 4
2. VARTOTOJO SAMPRATA..................................................................................................... 5
3. VARTOTOJO TEISĖS Į INFORMACIJĄ REGULIAVIMO ASPEKTAI.............................. 6
3.1. atskleistinos informacijos turinį.................................................................................. 6
3.2. pasekmes, tenkančias už pardavėjo informacijos atskleidimo pareigos pažeidimą... 11
IŠVADOS..................................................................................................................................... 14
NAUDOTA LITERATŪRA........................................................................................................ 15

ĮVADAS
Vartotojo teisė į informaciją yra viena pagrindinių vartotojų teisių, kurios įgyvendinimas
yra svarbus vartotojų apsaugos ir efektyvios konkurencijos aspektu. Pastaraisiais metais vis
labiau vystantys naujosioms technologijoms, pastebimos tendencijos, kad verslo subjektai vietoj
tradicinės prekybinės veiklos pasirenka nuotolinę prekybą, kuri pagrįsta mainais
telekomunikacijų tinkluose ir sutarčių sudarymu ryšio priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad
sutarčių sudarymas ryšio priemonėmis pastaruoju metu ypač išpopuliarėjo, klausimas dėl
vartotojui būtinos teikti informacijos tapo aktualesnis.
Siekiant geresnio vartotojų apsaugos lygio, 2011 m. spalio 25 d. Europos parlamentas ir
Taryba priėmė 2011/83/ES direktyvą dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos
direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos
Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB“ (toliau –
Vartotojų teisių direktyva), kurios vienas iš tikslų yra vartotojo teisės į informaciją užtikrinimas.
Minėta direktyva be abejo reglamentuoja ir vartotojo teises į informaciją, sudarant sutartis ryšio
priemonėmis. Neginčytina, kad, siekiant užtikrinti vartotojų teisių apsaugą, esminę reikšmę
Europos Sąjungoje turi būtent vartotojui teikiama informacija. Akivaizdu, kad tik informuotas
vartotojas gali adekvačiai veikti rinkoje, priimdamas pamatuotus ir sau naudingus sprendimus.
Vartotojų teisių apsaugos direktyva nurodo, kad šios direktyvos nuostatos taikomos sutartims,
sudarytoms po 2014 m. birželio 13 d., ko pasekoje iki nurodyto termino Europos Sąjungos
valstybės narės privalo perkelti direktyvos nuostatas į savo valstybių nacionalinius teisės aktus.
Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, šiuo referatu bus siekiama aptarti esamą ir nuo 2014
m. birželio 13 d. įsigaliojantį vartotojo teisės į informaciją reglamentavimą. Tuo pagrindu taip
pat bus siekiama atskleisti vartotojo, kuriam bus teikiama informacija, sąvoką bei pardavėjo
(verslininko) pareigą atskleisti vartotojui informaciją, apžvelgiant būtinos atskleisti informacijos
turinį bei kylančius padarinius dėl informacijos neatskleidimo.

1.VARTOTOJO TEISĘ Į INFORMACIJĄ IR PARDAVĖJO PAREIGĄ INFORMUOTI
VARTOTOJĄ REGLAMENTUOJANTYS TEISĖS AKTAI
Vartotojo teisė į informaciją bei pardavėjo pareiga teikti informaciją yra reglamentuojami
tiek Europos Sąjungos mastu, tiek nacionaliniais įstatymais bei poįstatyminiais aktais.
Šiuo metu su pardavėjo vartotojui teikiama informacija susijusioms nuostatoms, sudarant
sutartis ryšio priemonėmis, Europos Sąjungos mastu yra taikoma 1997 m. gegužės 20 d. Europos
parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės preky
bos sutartimis (toliau – 97/7/EB direktyva). Lietuvos Respublikos mastu vartotojui
teikiamą informaciją bei jos turinį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau
– LR CK) 6.366 str. „Daiktų pardavimas pagal sutartis, sudaromas naudojant ryšio priemones“,
Vartotojų teisių apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d.
įsakymu Nr. 258 patvirtintos daiktų pardavimo ir paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos
naudojant ryšio priemones, taisyklės. Taip pat kiti įstatymai bei taisyklės, pvz.: Lietuvos
Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas; Lietuvos
Respublikos produktų saugos įstatymas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11
d. nutarimu Nr. 697 patvirtintos Mažmeninės prekybos taisyklės ir kt.
Kaip jau buvo minėta įvade, nuo 2014 m. birželio 13 d. bus pradėta taikyti Vartotojų
teisių direktyva. To pasekoje, nuo jau minėtos datos įsigalios nauji LR CK pakeitimai, Lietuvos
Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimai, neteks galios Lietuvos Respublikos
ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 17 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintos Daiktų pardavimo ir
paslaugų teikimo, kai sutartys sudaromos naudojant ryšio priemones, taisyklės.
Aptariant informacijos,...