Vandens terapija neįgaliesiems

Ištrauka

Vandens terapija neįgaliesiems

Plaukimas ir pratimai vandenyje yra veiksminga turinčių skirtingą fizinę negalią asmenų
fizinės reabilitacijos ir fizinio ugdymo priemonė. Vandenyje gali lengviau judėti net ir turintys labai
sunkias negalias asmenys. Tai lemia vandens savybės. Žmogus vandenyje yra hidrostatinio
nesvarumo būsenos, dėl to jame lengviau atlikti judesius. Net ir esant labai silpniems raumenims ar
minimaliems judesiams vandenyje jie atliekami žymiai lengviau. Be to, atliekant judesius
vandenyje taip pat jaučiamas pasipriešinimas, kurį įveikti reikalinga raumenų jėga. Didesnę
vandens pasipriešinimo jėgą galima sukurti naudojant įvairius pelekus, plaukmenis, kitas
priemones. Šios vandens savybės išnaudojamos neįgaliųjų reabilitacijoje.
Vandens terapijos arba pratimų ir plaukimo pratybos neįgaliesiems gali būti organizuojamos
skirtingame kontekste ir turėti skirtingus tikslus. Vandens terapijos ir plaukimo pratybos vykdomos
šiais tikslais: reabilitacijos; rekreacijos; sporto. Vandens terapija ir plaukimas kaip neįgaliųjų
reabilitacijos priemonė padeda išspręsti daugelį negalią turinčių asmenų fizinės, psichologinės,
socialinės reabilitacijos klausimų. Vandens terapijos pratybos skatino fiziškai neįgalių asmenų
teigiamas emocijas ir didino energingumą, gyvybingumą, gyvenimo pilnatvės, ramumo, taikumo ir
laimingumo jausmus ( Skučas K., 2013). Plaukimo pratybos skatina fiziškai neįgalių žmonių
savarankiškumo ugdymą, kasdienės veiklos, savitvarkos įgūdžių formavimą. Patyrę nugaros
smegenų pažeidimą, vežimėliu judantys neįgalieji, dalyvaudami plaukimo pratybose turi patys
apsirengti, nusirengti, išsimaudyti duše, patekti į baseiną - taip ugdomi biosocialiniai įgūdžiai. Atėję
į plaukimo baseiną, fiziškai neįgalūs asmenys gali pabendrauti su neįgaliaisiais ir įgaleisiais,
mažinama jų socialinė atskirtis, sprendžiamos socialinės problemos. Neseniai patyrę įvairias fizines
traumas neįgalieji dažnai išgyvena psichoemocinį šoką, išgyvena dėl savo negalios, blogai vertina
save, nepasitiki savo jėgomis, jaučiasi silpni ir bejėgiai. Anot atlikto tyrimo „Vandens terapijos
poveikis fiziškai neįgalių asmenų psichinei ir fizinei sveikatai“, vandens terapijos programa turėjo
teigiamą poveikį fiziškai neįgalių asmenų savarankiško judėjimo kasdieninės veiklos įgūdžiams –
gerėjo įlipimo ir išlipimo iš vežimėlio, viršutinės ir apatinės kūno dalies apsirengimo ir
nusirengimo, įlipimo ir išlipimo iš baseino įgūdžių rodikliai. ( Skučas K., 2013). Plaukimo ir
vandens terapijos pratybos padeda neįgaliesiems geriau suvokti savo kūną ir jo galimybes, gerina
nuotaiką, savijautą. Vandens terapija arba pratimai vandenyje padeda sušvelninti kai kurių ligų
simptomus. Kuriamos įvairios vandens terapijos programos konkrečių ligų simptomams
palengvinti, sveikatai stiprinti ir neįgaliųjų socialinei integracijai gerinti.