Vandens garavimo šilumos nustatymas

Ištrauka

VANDENS GARAVIMO ŠILUMOS NUSTATYMAS 

DARBO TIKSLAS: Rasti vandens garavimo šilumą  . Įvertinti eksperimento paklaidą.
DARBO PRIEMONĖS : kalorimetras, kolba vandeniui šildyti, elektros plytelė, termometras,
svarstyklės su svarsčiais.
TEORINIS EKSPERIMENT O PAGRINDIMAS : Faziniai virsmai. Fazės – tos tos pačios
medžiagos dalys, turinčios skirtingas fizines sąvybes ( vanduo, ledas, garai). Fazių pusiausvyra
galima tik esant tam tikroms pusiausvyrinėms parametrų- slėgio p ir temperatūros T vertėms.
Medžiagos vienos fazės virtimas kita yra vadinamas faziniu virsmu. Skiriami I ir II rūšies faziniai
virsmai. Vykstant I rūšies faziniam virsmui pakinta medžiagos vidinė energija, entropija, savitasis
tūris, tankis. I rūšies fazinis virsmas vyksta, kai medžiaga gauna ( ar atiduoda) šilumos kiekį: mQq. Vykstant II rūšies faziniams virsmams šiluma neišsiskiria ir neabsorbuojama, t.y. 0q . 
Pagal I termodinamikos dėsnį Q=∆U+A - sistemai suteiktas šilumos kiekis Q, sunaudojamas jos
vidinei energijai pakeisti dydžiu ∆U ir darbui atlikti A. Pritaikius šį dėsnį garavimo procesui,
garavimo šilumą  galima išreikšti:=(U2 – U1)+p(V2 – V1).
Realių dujų izotermos. Prie kritinės temperatūros KT išnyksta skysčio ir garų fizinių sąvybių
skirtingumai, išnyksta skysčio ir garų skiriamasis paviršius. Kai temperatūra aukštesnė už krizinę,
medžiagos būvis yra vadinamas dujomis ir jas izotermiškai slegiant jos virsta skysčiu.