VALSTYBĖS SKOLOS PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS

Ištrauka

VALSTYBĖS SKOLOS PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS
Referatas

Turinys
Įvadas 3
Valstybės skolinimosi tikslai ir skolos valdymo uždaviniai 4
Skolos valdymo politika 6
Skolos valdymas 7
Efektyvaus skolos valdymo organizavimas 10
Valstybei teikiamų paskolų rizika 13
Rizika, nustatoma grupuojant paskolas 16
Valstybės skolos pasekmės 17
Išvados 18
Literatūra 19

Įvadas
Darbo tikslas – išsiaiškinti, kas yra valstybės skola, jos priežastis ir pasekmes. Tuo
pačiu apžvelgti ir Lietuvos valstybės skolą.
Darbo uždaviniai:
Išsiaiškinti, kas yra valstybės skola;
Išsiaiškinti valstybės skolinimosi tikslus ir skolos valdymo uždavinius;
Išsiaiškinti valstybės skolos valdymą, organizavimą, ir panaudojimą;
Aptarti su skola susijusią riziką;
Nustatyti valstybės skolos pasekmes;
Padaryti išvadas.

Valstybės skola – valdžios sektoriui priskirtų subjektų, turinčių teisę skolintis, prisiimtų,
bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas, pasiskolintas išplatinus Vyriausybės
vertybinius popierius, pasirašius paskolų sutartis, lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus
įsipareigojamuosius skolos dokumentus, konsoliduota suma. [6]
Valstybės skolinimosi tikslai ir skolos valdymo uždaviniai
Šiuo metu ekonomistai laikosi nuostatos, kad valstybės skolinimasis yra neišvengiamas
ir tikrai nesmerktinas ūkio plėtros reiškinys. Valstybiniam sektoriui skolinantis šalies viduje ir
užsienyje tarp šalių perskirstomi kapitalo ištekliai.
Ekonomikos teorijoje teigiama, kad Valstybinio sektoriaus skolinimasis gali paskatinti
ekonomikos augimą. Tačiau visada yra rizika, kad dėl per didelio naudojimosi kreditais, ypač
užsienio, gali atsirasti tokie skolos tvarkymo poreikiai, kurie bus nepakeliami šalies biudžetui ir tai
apsunkins ekonomikos plėtrą.
Bendruoju atveju valstybės skolos valdymo tikslai - išnaudoti ir subalansuoti
skolinimosi teikiamus privalumus ir stengtis išvengti skolos tvarkymo ir mokėjimų balanso
problemų. Valdant valstybės skolą (kaip ir bet kokią skolą) visada reikia balansuoti tarp rizikos
(pvz., palūkanų normos, valiutų kurso kitimo, refinansavimo), kurią norima prisiimti, ir skolinimosi
išlaidų. Pereinamosios ekonomikos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, skolos valdymo institucijos
uždavinius galima suskirstyti į trumpalaikius ir vidutinės trukmės. Trumpalaikiai tikslai - tai
užduotys, kurias būtina atlikti siekiant sukurti valstybės skolinimosi pajėgumą. Čia galima išskirti
kelis svarbiausius uždavinius. Pirminis skolos valdymo institucijos uždavinys ir tikslas, dėl kurio ji
ir kuriama, tai sutelkti skolintas lėšas valstybės reikmėms, kurių poreikis vykdant reformas negali
būti tenkinamas kitokiu būdu. Norint tai pasiekti, būtina sukurti aktyvią vidaus kapitalo rinką, kuri
turėtų būti pagrindinis skolintų lėšų šaltinis. Be to, reikia pasirūpinti, kad šaliai būtų suteiktas
tarptautinis kredito reitingas ir kad šalis būtų pripažinta tarptautinėje kapitalo rinkoje kaip patikima skolininkė.
Ilgesniu laikotarpiu skolos valdymo institucija, įgyvendinusi pirminius uždavinius, turi
skirti dėmesio skolos valdymui tobulinti. Kai šalis jau žinoma kapitalo rinkose, jai atsiveria
galimybė pagerinti valstybės skolinimosi sąlygas, kuriomis šaliai teikiami kreditai, pvz., susijusias
su paskolų trukme, papildomais mokesčiais ir kt., taip sumažinant skolinimosi kainą. Šaliai,
turinčiai didelį valstybės biudžeto deficitą, būtina užsitikrinti patikimą jo finansavimo šaltinį.
Valdant valstybės įsipareigojimus būtina įvertinti įvairias rizikas, kurioms reiškiantis gali kilti
finansinių sunkumų. Šalis turi imtis priemonių toms rizikoms sumažinti. Tarp tokių rizikų galima
paminėti valiutos kurso kitimo riziką, palūkanų normos kitimo riziką, refinansavimo riziką, kredito
riziką išduodant valstybės garantijas. Kad netektų susidurti su skolos refinansavimo problemomis
dėl pablogėjusios padėties rinkoje, būtina diversifikuoti skolintų lėšų šaltinius. Šalis neturi būti
prisirišusi prie vieno ar kito kreditoriaus arba rinkos; toks prisirišimas taip pat didintų riziką, kad ji
negalės pasiskolinti reikalingos pinigų sumos. Valstybės skolos valdymo institucija turi būti gana
lanksti, galinti operatyviai prisitaikyti prie pakitusių sąlygų ir sugebanti pasinaudoti atsiradusiomis
palankiomis galimybėmis. Norėdama išvengti einamosios sąskaitos deficito finansavimo problemų,
šalies vyriausybė per savo skolinimąsi turi atverti kelią privačiojo sektoriaus skolinimuisi ir
pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Valstybė, skolindamasi rinkoje, atveria kelią į kapitalo
rinkas savo šalies ūkio subjektams, be to, ji nustato ir skolinimosi kainą, už kurią...