VALSTYBĖS SKOLINIMASIS - TIKSLAI, POLITIKA, PROBLEMOS

Ištrauka

VALSTYBĖS SKOLINIMASIS: TIKSLAI, POLITIKA, PROBLEMOS
Valstybės finansų referatas


Turinys
Įvadas 3
Lietuvos valstybės skolos samprata ir struktūra 4
Vyriausybės vertybiniai popieriai (VVP) 6
Makroekonomikos apžvalga Lietuvoje 1999 - 2011m. 6
Valstybės skolinimosi tikslai 8
Valstybės vykdoma politika 10
Valstybės skolos problemos 15
Valstybės skolos pasekmės 16
Lietuvos Respublikos skola šiuo metu 17
Skolinimasis artimiausiu metu 18
Rekomendacijos 19
Išvados 21
Literatūros sąrašas 22

Įvadas
Valstybės skolinimasis – skolos valdymo politika, kuri yra neatskiriama nuo bendrosios
šalies ekonomikos politikos. Valstybės skolinimąsi pavedama formuoti vyriausybei arba
institucijai, atsakingai už skolos valdymą. Tokios politikos egzistavimas ir minėtų ūkio
pertvarkymo priemonių įgyvendinimas, griežtas skolinimosi ribojimas ir tvirtas skolos limitų
laikymasis skatina investuotojus labiau pasitikėti šalimi, padidina investicijas ir pagerina šalies
skolinimosi galimybes.
Valstybės skola šiandieninėje švietėjiškoje ir politinėje visuomenėje yra vienas
aktualiausių klausimų, kadangi tai liečia netik pačią valstybę, valstybės vyriausybę, bet ir visus
valstybės gyventojus, jų socialinę aplinką, ateities kartas. Valstybės skola ir jos atsiradimo
priežastys svarbios ekonomikos mokslo dalykui, nes tai valstybės ekonomikos vystymuisi
reikšmingas veiksnys.

Dauguma sėkmingai besiskolinančių valstybių yra visiškai įgyvendinusios daugelį ūkio
pertvarkymo priemonių. Jos pagerino politinio stabilumo rodiklius; padidino privataus sektoriaus
reikšmę ekonomikai; liberalizavo savo ūkį; pakeitė importo struktūrą ir skatino eksportą bei
tiesiogines užsienio investicijas; sumažino einamosios sąskaitos deficitą ir šalies iždo deficitą.
Jeigu valstybėje neįgyvendinamas ūkio pertvarkymas, tai didelė tikimybė, jog kils problemų
valdant įsipareigojimus. Viena tokių valstybių, kuri neįgyvendino ūkio pertvarkymo priemonių ir
jos skola užsienio valstybėms toliau auga – Lietuva.
Kadangi ši tema ir šiomis dienomis yra aktuali Lietuvoje, sieksiu atskleisti Lietuvos
skolinimosi 1999 – 2011m. tikslus, vykdomą politiką, bei surasti esmines problemas, neleidusias
Lietuvai pasiekti norimų rezultatų.
Lietuvos valstybės skolos samprata ir struktūra
Šiuo metu pasaulyje vartojami keli valstybės skolos apibrėžimai. Pagrindinės ir
aktualiausios Lietuvai yra Tarptautinio Valiutos Fondo (TVF) ir Europos Sąjungos (ES)
vartojamos valstybės skolos sąvokos. Tarptautinėje praktikoje išskiriama šalies skola, kuri yra
skirstoma į privačiojo sektoriaus ir valstybinio sektoriaus skolą. Ji dar grupuojama pagal
kreditoriaus rūšį, priemones, trukmę ir kitus požymius. Pačiu bendriausiu atveju valstybės skolos
sąvoką, vartojamą mūsų šalyje, galima sutapatinti su valstybinio sektoriaus skola. Pagal Lietuvos
Respublikos Valstybės skolos įstatymą valdžios sektorius - tai sektorius, kuris apima centrinės
valdžios, vietos valdžios ir valstybės socialinės apsaugos fondų sektorius. Subjektų priskyrimą ir
jų klasifikavimą pagal sektorius nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Šiame įstatyme nustatyta ir Lietuvoje naudojama valstybės skolos sąvoka: valstybės
skola - tai konsoliduota valdžios sektoriui priskiriamų subjektų, turinčių teisę prisiimti skolinius
įsipareigojimus, prisiimtų, bet dar neįvykdytų turtinių įsipareigojimų pagal paskolų sutartis,
lizingo (finansinės nuomos) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suma.
Reikia išskirti ir kitus Valstybės skolos įstatyme nustatytus Lietuvos skolos apskaitos
esminius principus: