Valstybės finansų valdymo lyginamoji analizė ir padėtis Lietuvoje

Ištrauka

Turinys
1. Įvadas 3
2. Valstybės finansų valdymas: Lyginamasis požiūris 3
2.1. Valstybės finansų valdymo reforma ir fiskalinis skaidrumas 4
3. Padėtis Lietuvoje 6
4. Finansų sektoriaus plėtra 8
Išvados 10

1. Įvadas
Nuo to, kaip tvarkomi ir valdomi valstybės finansai, didele dalimi priklauso ir fiskaliniai
rezultatai. Pagrindinės valstybės finansų problemos - įplaukų gavimas, išlaidų valdymas ir valstybės
skola - labai panašios visame pasaulyje. Tačiau įvairiose šalyse šios funkcijos atliekamos ir valdomos skirtingai.
Nėra “teisingo” ar “neteisingo” valstybės finansų valdymo. Valstybės finansų valdymo
principai vystosi kartu su valstybės institucine sąranga. Institucinė sąranga, savo ruožtu, atspindi
istorinius, kultūrinius ir technologinius veiksnius.
Valstybės finansų sistema ir valdymas laikui bėgant keičiasi. Kai kurių šalių vadovai
suformulavo labai aiškią valstybės finansų reformos strategiją ir sąžiningai jos laikėsi. Suverenumo,
fiskalinės įtampos, regioninio bendradarbiavimo, globalizacijos ir naujosios informacinės technologijos
pokyčiai radikaliai pakeitė aplinką, kurioje tvarkomi valstybės finansai. Valstybės finansų valdymas
nuolat reformuojamas, kad neatsiliktų nuo greitai kintančios išorinės aplinkos.
2. Valstybės finansų valdymas: Lyginamasis požiūris
Valstybės finansų valdymas gali pasireikšti įvairiomis formomis. Visame pasaulyje finansų
valdymui didelę įtaką daro Prancūzijoje ir Jungtinėje Karalystėje susiformavusios atitinkamos
tradicijos, o konkreti forma priklauso nuo regioninių ypatumų (Premchand, 1990 m.).
Valstybės finansų valdymas kitose Europos valstybėse laikosi arba JK, arba Prancūzijos tradicijų. Bet
yra Europos valstybių, kurios į valstybės finansų valdymą yra įtraukusios daugiau verslo pasaulyje
taikomų metodų, įskaitant dvejybinio įrašo apskaitą, biudžeto atidėjimus nuvertėjimui, apskaitą
kaupiamuoju pagrindu ir kartais ekologines, arba žaliąsias, sąskaitas. Kitose Europos valstybėse į
biudžeto sudarymo procesą įtraukiamos išlaidos, numatomos keleriems metams
Centralizuoto planavimo valstybėse biudžetas siejamas su ekonomikos planu. Pagrindinis
biudžeto atskaitomybės lygmuo - įmonė. Savivaldybių, vietos ir regioninės valdžios biudžetai rengiami
kaip centrinės vyriausybės biudžeto dalis. Pagrindinis valstybės finansų valdymo tikslas - ne stiprinti
piliečių dalyvavimą valstybės finansų valdyme, o vykdyti planus.
Daugumoje šalių valstybės finansai tvarkomi metiniu pagrindu, nors yra keletas ES valstybių,
kurios neseniai įsivedė daugiamečių biudžetų sistemą. Šalys, kurios rengia daugiamečius vyriausybės
veiklos biudžetus yra Urugvajus, kuris turi penkerių metų tęstinį biudžetą, ir Švedija, sudaranti trejų
metų biudžetus ir serijas pratęsiamųjų grantų (dotacijų). Kai kuriose Centrinės ir Pietų Amerikos šalyse
taip pat leidžiama tam tikriems fondams daryti išlaidas iki šešių kitų kalendorinių metų mėnesių.