Dotacijų įtaka Lietuvos savivaldybių biudžetams

Ištrauka

VALSTYBĖS FINANSAI
NAMŲ DARBAS
TEMA: Dotacijų įtaka Lietuvos savivaldybių biudžetams

Turinys
1.Įvadas 3
2.Dotacijų įtakos Lietuvos savivaldybių biudžetams analizė 4
2.1.Dotacijų pripažinimas 4
2.2.Savivaldybių biudžetų išlaidų analizė 5
2.3.Savivaldybių biudžetų pajamų analizė 7
2.4.Savivaldybių gaunamos dotacijos Lietuvoje ir užsienyje 11
3.Išvados ir pasiūlymai 13
4.Naudoti literatūros šaltiniai 14
5.Priedai 15

1.Įvadas
Temos aktualumas - Vyriausybės ir savivaldybių santykiai yra dažna diskusijų tema.
Populiariausi tokių diskusijų objektai yra du: funkcijos ir finansai. Suprantama, abu jie tarpusavyje
glaudžiai susiję – savivaldybių lėšų poreikį tiesiogiai lemia joms priskirtos funkcijos. Lietuvos
Respublikos nacionalinį biudžetą sudaro valstybės ir nepriklausomi savivaldybių biudžetai. Pastarieji
turi būti subalansuoti (LR biudžeto sandaros įstatymas, 2004). LR biudžeto sandaros (2004), LR
Vietos savivaldos (2000), LR savivaldybių biudžeto pajamų nustatymo metodikos (2001) įstatymai
nustato tokias savivaldybių biudžeto pajamų rūšis, viena iš jų valstybės biudžeto dotacijos, skirtos
pajamų bei išlaidų skirtumams tarp savivaldybių išlyginti ir valstybės perduotoms funkcijos atlikti. Tai
yra valstybės paskirta lėšų suma, kurios nepanaudotas likutis metų pabaigoje grąžinamas į valstybės
biudžetą. Lietuvos savivaldybių nuosavos lėšos ne visiškai atitinka jų sampratą. Idealiu atveju
nuosavos lėšos yra tokios lėšos, kurių formavimas visiškai priklauso nuo vietos valdžios sprendimų.
Tokių lėšų, skirtingai nuo užsienio savivaldybių, Lietuvos savivaldybių biudžetuose praktiškai nėra.
Lietuvos savivaldybės turi labai ribotas galimybes reguliuoti tokias pajamas. Praktika, kada
savivaldybių nepanaudotos valstybės biudžeto lėšos privali būti grąžinamos metų gale į valstybės
biudžetą, turi ir savų trūkumų. Tokia praktika verčia savivaldybes išleisti visas iš valstybės biudžeto
joms pervestus pinigus, kadangi nepanaudota jų dalis pasibaigus biudžetiniams metams vis tiek bus
prarasta. Šios savivaldybių išlaidos ne visada būna ekonomiškai tikslingos. Matyt, būtų tikslingiau
nepanaudotas valstybės biudžeto lėšas palikti savivaldybėms, jei jos numato jas panaudoti racionaliai.
Visi savivaldybių finansiniai ištekliai apskaitomi savivaldybių biudžetuose bei nebiudžetiniuose
fonduose. Pagrindinė savivaldybių lėšų dalis yra kaupiamos savivaldybių biudžetuose, kurie pagal
šalies įstatymus yra savarankiški. Savivaldybių biudžetai privalo būti subalansuoti. Savivaldybių
biudžeto pajamos skirstomos į mokestines, nemokestines bei valstybės biudžeto dotacijas.
Savivaldybės gali naudotis bankų kreditais, imti ir tiekti paskolas Vyriausybės nustatyta tvarka (LR
Vyriausybės nutarimas “Dėl savivaldybių skolinimosi tvarkos patvirtinimo’’, 2001).
Darbo tema – dotacijų įtaka Lietuvos savivaldybių biudžetams.
Darbo problema – per mažos dotacijos Lietuvos savivaldybių biudžetams, kurios
sukelia neigiama įtaką.
Darbo tikslas – nustatyti ir palyginti dotacijų įtaką Lietuvos savivaldybių biudžetams.
Darbo uždaviniai:
Nustatyti dotacijų kiekį ir daromą įtaką Lietuvos savivaldybių biudžetams;
Palyginti Lietuvai skiriamas dotacijas ir užsienio valstybėms;
Pateikti apsisaugojimą nuo kylančių priežaščių.