VALSTYBĖS BIUDŽETO IŠLAIDOS

Ištrauka

VALSTYBĖS BIUDŽETO IŠLAIDOS
Referatas

TURINYS
Įžanga 3
Valstybės biudžeto išlaidų teoriniai principai 4
Valstybės biudžeto išlaidų klasifikacijos 5
Valstybės išlaidų politika 6
Bendrų valstybės biudžeto išlaidų rekomenduojamas dydis 6
Valstybės biudžeto išlaidos 2011-2013 metais bei ankstesniais metais 8
Lietuvos ir Autralijos nacionalinio biudžeto išlaidų palyginimas 12
Išvados 14
Literatūra 15

Įžanga
Valstybės biudžeto išlaidos – ekonominių sprendimų visuma, susidaranti perskirstant
biudžeto pajamas. Valstybės išlaidos yra tiesiogiai susijusios su valstybės funkcijomis ekonomine,
socialine, politine prasmėmis. Todėl valstybės išlaidos yra skirtos svarbiausiems visuomenės
poreikiams tenkinti. Rinkos ekonomikos sąlygomis valstybė finansiniu reguliavimu gali iš esmės
mažinti valstybės biudžeto išlaidas, keisti jų sudėtį ir struktūrą.
Į valstybės biudžeto lėšas pretenduoja daugelis suinteresuotų grupių, įstatymų leidėjai,
ministerijos bei kitos institucijos. Kiekviena jų teikia pirmenybę saviems interesams, pagal kuriuos
turėtų būti paskirstyti biudžeto ištekliai. Kaip, kam ir kiek turi būti skiriama lėšų iš valstybės
biudžeto - šie klausimai ypač aktualūs šiandieninei ekonominei situacijai, nes tai tiesiogiai veikia
ekonomiką ir su ja susijusias problemas.
Valstybės išlaidų klausimas yra labai aktualus Lietuvai, nes nuo pat nepriklausomybės
atgavimo valstybės išlaidos didėjo ir buvo gerokai didesnės nei pajamos, o valstybės skola nuolat auga.
Rašydama šį referatą bandysiu išanalizuoti Lietuvos valstybės biudžeto išlaidų formavimo
teorines ir praktines ypatybes, nustatyti jų kitimo tendencijas.

Valstybės biudžeto išlaidų teoriniai principai
Mūsų valstybės biudžeto sandarą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros
įstatymas, priimtas 2000 m., siekiant, kad piniginiai ištekliai būtų panaudojami efektyviai. Taip pat
Šalies biudžeto strateginis planavimas derinamas pagal ES taikomus principus.
Sujungus Lietuvos ir Europos keliamus reikalavimus biudžeto išlaidų planavimui, išryškėja keturi
pagrindiniai principai:
Biudžeto vieningumas - valstybė gali turėti tik vieną nacionalinį biudžetą, apimantį visas
valstybės išlaidas.
Biudžeto pilnumo principas - kiekviename biudžeto straipsnyje turi būti parodomos visos
atitinkamo straipsnio išlaidos. Tai palengvina valstybės finansų kontrolės funkciją.
Biudžeto realumo (teisingumo) principas nukreiptas prieš falsifikavimo galimybę. Šis
principas numato valstybės finansinių operacijų mechanizmą, susijusį su išlaidų teisingu
atvaizdavimu biudžete, atitinkančiu patvirtintas biudžete išlaidų sumas.
Biudžeto viešumo principas reikalauja viešai skelbti valstybės biudžetą, t.y. suteikti
valstybės pagrindinėms pajamoms visišką prienamumą analizuoti kiekvienam LR piliečiui.
Iš tiesų, pastaraisiais metais Lietuvoje vis daugiau duomenų ir informacijos apie Lietuvos
valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus galima rasti oficialiame Finansų ministerijos
interneto tinklapyje.
Atskirai Europos Sąjungos reikalavimuose matome dar kelis išskiriamus bruožus, kuriuo turėtų
pasižymėti valstybės biudžeto išlaidos: metinis periodiškumas, subalansuotumas (siekiamybė,
kad išlaidos būtų lygios pajamoms) bei vaidmenų ir atsakomybės aiškumas. Lietuva,
priklausydama Europos Sąjungai, akivaizdu, turi laikytis šių nuostatų.
Iš tiesų, Lietuvoje taikoma biudžetinių metų sąvoka – tai 12 mėnesių biudžeto laikotarpis,
prasidedantis sausio 1 dieną ir pasibaigiantis gruodžio 31 dieną. Subalansuotumo punktas tiek
Lietuvai, tiek daugumai Europos ir pasaulio šalių būdingas tik kaip orientacinė siekiamybė, nes
praktika rodo, kad dažniausiai šalies biudžetas būna deficitinis. Vaidmenų ir atsakomybės aiškumo
siekimą įrodo mūsų šalyje vykdoma ministerijų veikla pagal sritis, kurių pavadinimai sutampa su
mūsų šalyje pagrindines biudžeto išlaidų dalimis.