Dažnai girdime vyresniuosius sakant, kad vaikystė yra gražiausias ir
nerūpestingiausias žmogaus gyvenimo laikotarpis. Iš tiesų, vaikystė kupina emocijų, ieškojimų ir
atradimų, džiaugsmo ir ašarų, neužmirštamų įspūdžių. Vaikystė palieka ryškų pėdsaką žmogaus
gyvenime, nes aplinka, kurioje augame, formuoja mūsų vertybines nuostatas ir požiūrį į pasaulį.
Vaikystėje įgyta patirtis vėliau padeda susigaudyti pasaulyje, geriau suprasti kitus ir, svarbiausia,
save patį. Vaikystę neišvengiamai turime visi, tačiau vieniems ji būna ne tokia miela ir priverčia
suaugti anksčiau laiko. Lietuvių literatūroje taip pat gausu kūrinių, kuriuose kalbama apie vaikų
pasaulį, jų rūpesčius ir džiaugsmus, dažniausiai apie skaudžią vaikų patirtį, vėliau turėsiančią įtakos
jų gyvenimams. Lietuvių literatūroje vaikystės motyvus plėtojo Jonas Biliūnas, Jurgis Savickis bei
Antanas Škėma.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!