Vaikų refleksijų metodų įvairovė ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje

Ištrauka

Vaikystės pedagogikos, ikimokyklinio ugdymo, bakalauro studijų programa 
Bakalauro darbas

Santrauka
Bakalauro darbe analizuojama vaikų refleksijų metodų įvairovė ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.
Darbo tikslas – išnagrinėti vaikų refleksijos galimybes ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.
Tyrimo objektas – refleksijos taikymas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje.
Baigiamojo darbo uždaviniai yra išanalizuoti mokslinius šaltinius apie vaikų refleksijas, jų
tipus; aptarti vaikų raidą, refleksijoms atlikti; atlikti apklausą apie vaikų refleksijų taikymą
ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje; išsiaiškinti kaip atlieka refleksijas dvi skirtingos grupės.
Darbe naudoti tyrimo metodai: teoriniai – mokslinės literatūros analizė; empiriniai – naudota
anketinė apklausa bei kokybinis tyrimas.
Empirinio tyrimo rezultatai parodė, kad:
1. Visi apklaustieji naudoja refleksijas savo grupėse. Anketinėje apklausoje daugiausiai dalyvavo
mokytojos kvalifikacinę kategoriją turintys pedagogai, nedalyvavo nei vienas eksperto kategoriją
turintis pedagogas. Apklausoje nedalyvavo nei vienas vyras;
2. Daugiausiai apklaustųjų dirba su mišraus amžiaus grupės vaikais, dauguma mokytojų
metodininkų savo darbe refleksijas taiko ilgiau nei 5 metus, kai tuo tarpu mokytojos kvalifikaciją
turintys pedagogai refleksijas taiko kur kas trumpiau – iki 3 metų;
3. Dažniausiai yra naudojamos žodinės refleksijos. Vaikai pačias refleksijas daugiausiai, pasak
apklaustųjų, atlieka grupėse arba po kelis. Pedagogai dažniausiai refleksijos tipą palieka tokį patį,
tačiau keičiantis vaikų amžiui, pritaiko kitą atlikimo formą;
4. Pasak pedagogų, labiausiai refleksijos jiems palengvina ugdymo planavimą, ugdomųjų veiklų
organizavimą bei vaikų pažangos stebėjimą ir vertinimą.

Turinys
Įvadas 5
Refleksijos samprata teoriniu aspektu 7
Refleksijos metodai ir būdai 10
Vaikų socialinė, emocinė ir psichinė raida refleksijoms atlikti iki 7 metų 15
Vaikų iki 3 metų raida refleksijoms atlikti 15
Vaikų nuo 3 iki 7 metų raida refleksijoms atlikti 17
Refleksijų naudojimas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje: apklausos analizė 20
Refleksijų naudojimas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje: veiklų stebėjimo analizė 29
Diskusija ir išvados 33
Literatūros sąrašas 35
Priedai 37

Įvadas
Šiais laikais smarkiai keičiasi vaikų ugdymas. Keičiasi ugdymo programos, keičiasi supratimas
apie pačius vaikus, pradedama išklausyti jų nuomones. Vaikus apmąstyti savo ugdymąsi, savo priimamus
sprendimus svarbu mokyti nuo pačios mažumės, nes vaikai reflektuos ir suaugę. Cameron (n.d.) teigė,
kad vaikų refleksijos juos veda link gilesnio supratimo. Vaiko gebėjimas reflektuoti, mokina vaiką
savireguliacijos (gebėjimas reaguoti į aplinkybes bei reikalavimus su įvairiomis emocijomis), mokymosi
(gebėjimas inicijuoti pokyčius), dėmesingumo (savęs pažinimas kiekvieną akimirką). Ikimokyklinio
ugdymo programos gairėse yra nurodoma, kad „gairių paskirtis yra pateikti esminius susitarimus dėl
vaikų nuo gimimo iki 6 metų ugdymo(si) programos, siekiant užtikrinti kokybišką ikimokyklinį
ugdymą(si) ir ugdymo(si) tęstinumą. Jos parengtos svarbiais ikimokyklinio ugdymo principais, kurio
vienas iš principų yra ‘reflektyvaus ugdymo principas’“ (ŠMSM, 2023, p. 2). Kuomet mokytojas su
vaikais apmąsto veiklas, emocijas veiklos rezultatai ir tolimesnis veikimas. Skaitant Ikimokyklinio
ugdymo metodines rekomendacijas, galima pastebėti kaip yra akcentuojamos mokytojų refleksijos.
Ikimokyklinio ir (ar)priešmokyklinio ugdymo programas vykdančių mokyklų veiklos kokybės
įsivertinimo metodikos leidinyje yra nurodoma, kad „vaikai turi galimybę rinktis ir priimti sprendimus,
susijusius su ugdymo(si) procesu bei kitomis situacijomis, o tuo tarpu mokytojas sudaro sąlygas vaikams
patirti savo priimtų sprendimų pasekmes“ (Ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas
vykdančių mokyklų veiklos kokybės įsivertinimo metodika, 2021, p. 39). Tačiau natūraliai kyla
klausimas kaip vaikai gali pasiūlyti savo sprendimus?