VAIKŲ KALBOS RAIDOS YPATYBĖS

Ištrauka

VAIKŲ KALBOS RAIDOS YPATYBĖS
Socialinės ir psichologinės lingvistikos namų darbas

ĮVADAS
Kalbos įsisavinimas – tai spontaniškas, nesąmoningas gimtosios ar kitos kalbos
išmokimas natūralioje kalbinėje aplinkoje. Vaikai savo gimtosios kalbos išmoksta ją girdint
aplinkoje, mėgdžiojant aplinkinius. Jie nuosekliai renka informaciją, kaupia žinias. Išmokdami vis
daugiau žodžių stebėdami savo aplinką jie pradeda turtinti savo kalbą, ji tampa labiau sudėtingesnė.
Yra keletas atskirtų vaikų kalbos raidos etapų:
 Kūdikystė
 Ikimokyklinis amžius (4-5 metai)
 Priešmokyklinis amžius ( apie 6 metai)
 Pradinis, mokyklinis amžius ( 7-8 metai)
Lietuvoje nėra tokios didelės gausos atliktų tyrimų šia tema, tačiau tai besikeičiantis
procesas vis daugiau studentų, doktorantų, magistrantų pasirenka atlikti tyrimą būtent šia tema. Tad
ir aptarsiu keletą straipsnių.
VAIKO KALBOS RAIDOS ETAPAI
Prieš gilinantis į vaikų kalbos raidos ypatybės reikia suprasti, kokie yra kalbos raidos
etapai. Apie šiuos etapus plačiau kalbėjo logopedė Jurgita Aksomaitytė straipsnyje „ Ikimokyklinio
amžiaus vaikų kalbos raida“ Taigi šiame straipsnyje kalbama jog yra keletas kalbos vystymosi
prielaidų. Jau nuo pat kūdikystės vaisius pradeda reaguoti į motinos balsą, širdies plakimą,
susiformavus kalbos padargams ima reaguoti į garsinius dirgiklius. Kad gimusiam vaikui sėkmingai
vystytųsi jo kalba yra svarbu normaliai išsivystę kalbos mechanizmai. Be jų vaikui atsirastų įvairių
kalbos sutrikimų. Taip pat svarbu, jog nuo vaiko kalbos tobulėjimo priklauso ir vaiko mąstymo
raida. Tiksliau tai įvardija J. Aksomaitytė „ Kalba yra minties reiškimo forma. Tik tada, kai mintis
išreikšta žodžiu, ji yra aiški ir tampa realybe kalbančiam, o taip pat ir klausantiems.“
Visų pirma straipsnyje aptariama kūdikystė. Pirmasis kalbos raidos etapas, trunkantis
metus, vadinamas iki lingvistiniu etapu ir jis prasideda kūdikio riksmu. Rėkdamas ir verkdamas
kūdikis parodo, jog jam kažkas nutiko, tėvams tai lyg pagalbos šauksmas. Kūdikis supratęs, jog
tokiu būdu gali prisišaukti tėvus pradeda tai naudoti dažniau ir riksmas pavirsta verksmu.
Verksmas gali turėti įvairias intonacijas ir pagal jas atskiriame kūdikio išgyvenimus, nuoskaudas,
nemalonius pojūčius. Kūdikiui augant jo išreiškiamų garsų įvairovė didėja. Dar šiek tiek vėliau tie
garsai sujungiami ir jau naudojami garsų junginiai. Tuomet kūdikis pradeda čiauškėti – žaisti su
garsais. Taigi su čiauškėjimo ir atsiranda kūdikio gebėjimas mėgdžioti garsus. Naudodama tuos
garsus geba išreikšti savo emocijas. Sudėjus čiauškėjimą, įvairius garsus vaikas ištaria pirmuosius
žodžius. Pirmieji žodžiai būna paprasti, nesudėtingi. Yra klaidingai manoma, jog vaikui ištarus
pirmuosius žodžius jis greičiau ištars ir kitus. Tačiau vaikas per mėnesį išmoksta vos kelis žodžius,
tad žodynas didėja labai lėtai.
Antrieji vaiko kalbos raidos metai svarbūs garsinės kalbos rutuliojimuisi. Dviejų metų
vaikas supranta beveik visus suaugusiųjų vartojamus žodžius apibūdinančius aplinką. Šiuo
laikotarpiu vaikas mokosi gimtosios kalbos garsų. Šiuo tarpsniu pastebima, jog vaikai praleidžia
priebalsius tarp balsių ar žodžio pradžioje. Pavartojami pirmieji prieveiksmiai, būdvardžiai,
įvardžiai. Antrųjų metų antrą pusmetį sparčiai gausėja vaiko žodynas, darosi sudėtingesnė tariamų
žodžių garsinė sudėtis, greitai pradeda kalbėti sakiniais.
Trečiaisiais metais vaikas pradeda suvokti pačią kalbą, jam patinka klausytis įvairių
pasakojimų, eilėraščių. Daugumai šio amžiaus vaikų pasireiškia šveplavimas, nesugeba ištarti
sudėtingesnių garsų. Žodynas sparčiai didėja, atsiranda visos kalbos dalys.