VAGYSTĖS KVALIFIKAVIMAS LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE

Ištrauka

VAGYSTĖS KVALIFIKAVIMAS LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOJE
B a i g i a m a s i s d a r b a s

TURINYS
SANTRAUKA.....................................................................................................................................4
SUMMARY.........................................................................................................................................5
ĮVADAS...............................................................................................................................................6
1. MOKSLINĖS LITERATŪROS ANALIZĖ.................................................................................8
1.1. Vagystės samprata...................................................................................................................8
1.2. Vagystės sudėties požymiai..................................................................................................12
1.3. Vagystę kvalifikuojantys požymiai.......................................................................................16
2. TYRIMO DIZAINAS...................................................................................................................23
2.1. Tyrimo eigos pristatymas......................................................................................................23
3. TYRIMO REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS.......................................................................25
3.1. Vagystės analizė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje...............................................25
IŠVADOS...........................................................................................................................................38
LITERATŪROS SĄRAŠAS............................................................................................................40

ĮVADAS
Temos aktualumas. Mustafa (2021) teigia, kad vagystė yra viena iš pagrindinių nusikalstamų
veikų paplitusi įvairiose pasaulio šalyse ir, kuri žinoma nuo pačių seniausių laikų. Vosyliūtė ir
Milinis (2020) pabrėžia, jog Lietuvoje vagystė laikoma viena iš dažnai pasikartojančių nusikaltimų
nuosavybei. Pažvelgus į Informatikos ir ryšių departamento prie LR VRM (2024) statistikos
duomenis matyti, kad Lietuvoje vagystės iš viso buvo užregistruotos 2021 m. – 8549, 2022 m. –
10440 ir 2023 m. – 10820. Taigi, galima sakyti, kad vagysčių skaičius su metais vis didėjo. Asmuo
darantis šį nusikaltimą pažeidžia kito asmens teisę į nuosavybę, kuri jau nuo senų laikų buvo
laikoma prigimtine žmogaus teise. Nuosavybės teisinė apsauga yra įtvirtinama daugelyje teisės
šakų, įskaitant civilinėje, administracinėje ir baudžiamojoje. Anot Dambrauskienės (2015) ultima
ratio principas baudžiamojoje teisėje teikia griežčiausią elgesio draudimą, kai to negali padaryti
minėtos kitos teisės šakos. Būtent Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse 178 straipsnyje
pati pirmoji nusikalstama veika įtvirtinta vagystė. „Įtvirtinant baudžiamąją atsakomybę už vagystę,
įstatymų leidėjas nustato esminius, pagrindinius vagystės požymius ir juos formalizuoja
baudžiamajame įstatyme, t. y. kriminalizuoja vagystę“ (Vosyliūtė, Milinis, 2020, p. 410).
„Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas sudaro pagrindą teisingam nusikalstamos veikos
teisiniam įvertinimui. Teisingas kvalifikavimas yra ir procesinių teisių užtikrinimo pagrindas, nes
baudžiamojo proceso metu padeda teisingai nustatyti kaltinimo apimtį, įrodinėjimo ribas, įtariamojo
ir kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis įtariamas ir kaltinamas, suteikia aiškumą, nuo ko gintis, padeda
užtikrinti kitų proceso dalyvių teises, sąlygoja trumpesnį ir sklandų, ekonomišką procesą“
(Pakštaitis, 2021, p. 122). Todėl ši tema yra aktuali, tuo, kad teisingas vagystės kvalifikavimas
užtikrina nukentėjusio asmens teisių apsaugą, pasitikėjimą teisine sistema ir mažina šios veikos
nusikalstamumą.
Tyrimo problema. Pakštaitis (2021) pastebi, kad nusikalstamų veikų kvalifikavimas tai iššūkių
keliantis procesas. „Nusikalstamų veikų kvalifikavimo taisyklės, bent jau Lietuvos teisės
šaltiniuose, retai kada formuluojamos ir net nebandomos pateikti kaip baigta susisteminta visuma“
(Bieliūnas, 2017, p. 8). Pasak Pakštaičio (2021) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika gali padėti
išspręsti kvalifikavimo iškilusius klausimus. Anot Veršekio (2012) dažni straipsnių pakeitimai
lemia prastą nusikalstamos veikos sudėties požymių formulavimą, kurie tik pasunkina priimtų
pakeitimų taikymą praktikoje. Autoriai Vosyliūtė ir Milinis (2020) atkreipia dėmesį, jog vagystės
įstatyminis reglamentavimas nėra toks aiškus ir tikslus. „Tai rodo teismų praktika vagysčių bylose –
gana dažnai veikos kvalifikacija keičiama dėl nepagrįsto vagystę kvalifikuojančio požymio
inkriminavimo ar, atvirkščiai, dėl tokio požymio neinkriminavimo. Nepagrįstas tam tikrų
aplinkybių įtraukimas į kvalifikuojančių požymių sąrašą, neaiškus vagystę kvalifikuojančio
požymio formulavimas sudaro prielaidas pažeisti pagrindinius baudžiamosios teisės principus,
nustatyti veikos pavojingumo neatitinkantį baudžiamumą, kai aiškiai per griežta bausmė, kuri
visuomenės akyse tampa ne teisingumo, o žiaurumo aktu, patį kaltininką padaro nukentėjusiuoju“
(Vosyliūtė, 2013, p. 130–131).
Tyrimo probleminis klausimas. Atsižvelgiant į teisinio reguliavimo kintamumą, sudėtingumą,
į kartais nepagrįstų aplinkybių įtraukimą į kvalifikuojančių požymių sąrašą, keltinas probleminis
klausimas: kokius vagystės kvalifikavimo ypatumus nustato Lietuvos teismų praktika?
Tyrimo objektas – vagystės kvalifikavimas Lietuvos teismų praktikoje.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti vagystės kvalifikavimą Lietuvos teismų praktikoje.
Tyrimo uždaviniai:
1.Apibrėžti vagystės sampratą.
2.Apibūdinti vagystės sudėties požymius.
3.Identifikuoti vagystę kvalifikuojančius požymius.
4.Išanalizuoti vagystės kvalifikavimo ypatumus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.
Tyrimo metodai:
1.Mokslinės literatūros ir teismų praktikos analizė.
2.Palyginimo ir apibendrinimo metodai.
3.Norminių teisės aktų analizė.
Baigiamojo darbo struktūra. Baigiamąjį darbą...