Vadybos teorijos konspektas

Ištrauka

VADYBOS TEORINIO KURSO TEMINIS TURINYS
1. ISTORINĖS-KULTŪRINĖS VADYBOS KILTIES PRIELAIDOS 2
1.1. Sociotechninės vadybos kilties prielaidos 2
1.2. Kultūrtechninės vadybos kilties prielaidos 4
2. VADYBOS MOKYKLŲ IR VALDYMO TEORIJŲ RAIDA 10
3. VISUOTINĖ KOKYBĖS VADYBA 19
4. VALDYMAS, VALDYMO FUNKCINĖ STRUKTŪRA IR APIBRĖŽTYS 21
5. VALDYMO CENTRALIZACIJA IR DECENTRALIZACIJA.
ĮGALIOJIMŲ ORGANIZAVIMAS IR DELEGAVIMAS 23
6. VALDYMO APSKAITA IR JOS FUNKCIJOS. VALDYMO
APSKAITOS IR IŠLAIDŲ APSKAITOS PRIKLAUSOMYBĖ 25
7. PLANAVIMAS IR PLANAVIMO VALDYMAS 27
7.1. Planavimo žingsniai. Planų hierarchija 27
7.2. Planų tipai ir pavidalai. Planavimo proceso valdymas 29
8. ORGANIZAVIMAS IR ORGANIZAVIMO VALDYMAS 30
8.1. Organizavimo samprata ir tikslas bei organizacinei valdymo lygiai 30
8.2. Valdymo organizavimas 32
8.3. Organizacijų valdymo struktūrų schemos 33
8.4. Organizacinės struktūros koncepcija (H. Mintzbergas) 35
9. VADOVAVIMAS 37
9.1. Galia ir valdžios paskirstymas 37
9.2. Vadovavimo ir vadovų darbo stiliai 38
9.3. Motyvavimas ir motyvacijos teorijos 39
9.4. Žmoniškieji ištekliai ir personalo valdymas 41
9.5. Komanda komandų tipai ir valdymas 43
10. KONTROLĖ, JOS TIPAI IR KONTROLĖS PROCESO EIGA 45
11. STRATEGINĖ VADYBA 46
11.1. Strateginio valdymo mokslo raida 46
11.2. Strateginis valdymas organizacijos teorijų aspektu 47
11.3. Strategija ir strateginis valdymas 50
11.4. Strategijų tipai ir hierarchija 51
12. INFORMACIJOS ESMĖ IR INFORMACIJOS KLASIFIKAVIMAS 55
13. PROGNOZAVIMAS, PROGNOZAVIMO PRIEMONĖS IR METODAI 59
14. KONFLIKTAI, KONFLIKTŲ TIPAI IR VALDYMAS. DERYBOS 60
15. SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMO TIPAI 62

VADYBOS TEORINIO KURSO TEMINIS APRAŠAS
1. ISTORINĖS-KULTŪRINĖS VADYBOS KILTIES PRIELAIDOS
1.1. Sociotechninės vadybos kilties prielaidos
Šiandien, anot B.Melniko, mokslo ir technologijų pažangos kontekste, randantis naujoms
socialinėms ir ekonominėms galimybėms bei perspektyvoms, klostosi nauja sociokultūrinė sankloda. Ji,
visuomenės raidoje ir pažangoje, pasižymi radikalių pokyčių raiškomis ir įpareigoja suvokti kaitos
strategiją kaip esminį žmogiškosios veiklos procesą, gamtos ir žmogaus veiklos pasaulių vienybę ir
kompleksiškumo būtinumą.
Iškyla būtinybė įvaldyti ir suvaldyti intensyvios socialinės – ekonominės pažangos patirtį. Tai
reiškia, kad aktualizuojasi ne tik organizacijų, bet ir sociokultūrinių procesų valdymo, suvaldymo ir
įvaldymo būtinybė.
Be abejo, valdymas, tame tarpe ir socialinis, vyksta nuo tų laikų kai susibūrė žmonijos bendrija.
Tačiau šiandien, kada kalbama apie organizacinius-valdymo uždavinius mes šią situaciją reikšminame
mokslinių žinių prasme. Reikalas ne tame, kad mes pradėjome organizuoti ir valdyti, tačiau tame, kad
pradėjome reikšminti šį darbą, jį racionalizuoti . To pasekoje radosi organizacinės valdymo problemos ir
uždaviniai priklausantys joms.
Kaip bebūtų keista, šiuos uždavinius XX a. pirmame ketvirtyje, išryškino ne sociologija ar
humanitarija, bet inžinerija. Inžinieriai kurdami įvairių rūšių informacines – valdymo sistemas,
užfiksavo parodoksalią situaciją: jie projektuodami techninę sistemą, tuo pačiu kūrė apribotą veiklos
sistemą. Ir todėl, kai inžinierius, projektuodamas, imitavo sukurtų mašinų ir priemonių būsimą panaudą,
pirmiausia jis įsivaizdavo ten save patį, pats buvo funkcijų vertinimo arba konstruktų efektyvumo
matuokliu. Visą tai kurdamas, projektuodamas, konstruodamas mintyse arba praktiškai, jis numatė kas iš
to išeis. Todėl rezultate visa buvo tarpusavyje susieta ir derėjo, derėjo tai ir mintyse vykstant
imitacinėms procedūroms..
Iš esmės, inžinierius – projektuotojas turėjo du visiškai skirtingus objektus. Kitaip tariant, objektas
buvo dvilypis: iš vienos pusės – techninė sąranga, kurią jis projektavo, o iš kitos pusės – veiklos sistema,
kurią jis aiškiai arba ne visai išryškintai organizavo. Dėka to iškilo uždavinys juos suvienyti, o tuo pačiu
organizuoti savo veiklą, tokiu būdu, kad ši veikla duotų sumanytą rezultatą. Tačiau inžinierius,
išryškinęs šią problemą, buvo ribojamas, visų pirma savo turimomis priemonėmis ir įrankynu. Įvyko tai,
kad savo darbo eigoje jis susidūrė su reiškiniais, kuriuos iki šiol tyrė humanitarai t.y.: žmogaus veikla,
veikiančių žmonių kolektyvai, sudėtingos socialinės sistemos...