Įvadas
Vadyba – tai mokslas apie socialinių organizacijų, sistemų valdymą, praktinių valdymo
metodų ir tradicijų, būdingų kokiam nors istoriniam laikotarpiui ar šaliai, visuma.
Keturios “vadybos” (management) sampratos:
Organizacijos nariai, kurie priima esminius sprendimus susijusius su organizacijos veikla.
Žinios, sukauptos mokslinių tyrimų ir praktinių stebėjimų metu.
Praktinis mokslinių studijų taikymas specifinių vadybinių problemų sprendimui.
Organizacijos veiklų planavimo, organizavimo, vadovavimo ir kontrolės procesas
sisteminiu būdu siekiant organizacijos tikslų.
Efektyvumas – sugebėjimas daryti dalykus teisingai; tai išteklių ir rezultato koncepcija.
(siekti rezultato taupant)
Efektingumas – sugebėjimas daryti teisingus dalykus. Tai yra - tinkamai pasirinkti
tikslus.(suteikti kokybę, nekreipiant dėmesio į kaštus)
Vadybos mokslo tikslai:
•Suformuoti efektyvius valdymo metodus
•Nurodyti efektingas organizacijos plėtros kryptis
•Padėti organizacijoms prisitaikyti prie dinamiškai kintančios aplinkos
Vadybos teorijų raida
Vadybos pradžia – piramidės.
Priešmokslinė vadyba reiškėsi: statyba, kariuomenė, bažnyčia, prekyba.
Vadybos praktika senosiose civilizacijose:
Mozė panaudojo atsakomybės delegavimą.
Islamo apologetas Ibn Taymiyyah moksliškai išdėstė administravimo principus.
Aristotelis akcentavo kultūros svarbą valdymo sistemose.
Graikų filosofas Platonas „Valstybė“ (maždaug 400m. prieš mūsų erą) įžvelgė darbo
pasidalijimo svarbą, išskyrė socialines gyventojų funkcijas (analogiškas valdymo
funkcijoms), teigė, kad ideali valstybė turi siekti teisingumo, vadovaudamasi visiems
bendru tikslu ir pajungdama tam tikslui asmeninius interesus.
Kinų filosofas Sun Tzu „Karo menas“ („Sun Tzu Ping Fa“, daugiau kaip prieš 2500
metų).
Mijamoto Misasi „Penkių žiedų knyga“ („ The Book of Five Rings“), parašyta maždaug
1645m.
Nikolo Machiavelis „Pokalbiai“ (1531 m., Florencija):
1. Organizacija stabilesnė, jei jos nariai turi teisę reikšti skirtingas nuomones bei
spręsti jos vidaus konfliktus.
2. Nors organizaciją gali įkurti kiekvienas žmogus, ji gyvuos ilgai, jei ja rūpinsis
daugelis ir daugelis trokš ją išlaikyti.
3. Silpnas vadovas gali sekti stipriu, bet ne kitu silpnu, ir išlaikyti autoritetą.
4. Vadovas, siekiantis pakeisti įkurtą organizaciją, turėtų išlaikyti bent senųjų
papročių šešėlį.
Mokslinės vadybos formavimuisi pamatus padėjo 17a. Didžiojoje Britanijoje
industrinė revoliucija (1769 Džeimsas Vatas sukonstravo garo mašiną) ir 1861m
JAV pilietinis karas (1861-1865 metais JAV vyko pilietinis karas tarp pietinės dalies
(Konfederacijos), siekusios atsiskirti nuo JAV, ir šiaurinės dalies (Sąjungos),
siekusios neleisti atsiskyrimo.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!