Vadovo, kaip lyderio, vaidmuo verslo sektoriuje lyderystės teorijų analizė

Ištrauka

RAŠTO DARBAS
TEMA: Vadovo, kaip lyderio, vaidmuo verslo sektoriuje: lyderystės teorijų analizė

Turinys
PAGRINDINĖS SĄVOKOS 3
ĮVADAS 4
LYDERYSTĖS TEORIJOS 4
Transakcinė lyderystė 4
Transformacinė lyderystė 5
Pasidalytoji lyderystė 6
APIBENDRINIMAS 6
LITERATŪRA 7

ĮVADAS
Kiekvienos sėkmingos įmonės ar organizacijos svarbiausias aspektas – tvirtas, lyderio
poziciją užimantis vadovas. Nesvarbu kokioje aplinkoje vyksta darbas, ar koks kolektyvas atlieka
darbą, svarbiausia yra vadovaujančio asmens indėlis ir kokiomis savybėmis jis pasižymi, tai
atsispindi rezultatuose. Šiais laikais, vadovo buvimas lyderiu yra labai svarbus aspektas, kadangi
būtent vadovas nukreipia darbuotojus sėkmingo darbo link. Pasak V. Shackletono (1995) lyderystė
tai kaip procesas, kurio metu individualus žmogus daro įtaką grupės nariams, jog būtų įgyvendinti
organizacijos ar grupės tikslai. Organizacijos tikslas lyderiui – didžiausias prioritetas.
Lyderystės teorijų yra labai daug ir įvairių. Kiekvienas asmuo nagrinėdamas šias
teorijas įžvelgia vis naujų ir dar svarbesnių detalių. Kaip teigia R. M. Stongdillis (1974), apžvelgus
lyderystės teorijas ir tyrimus, galima teigti, kad yra beveik tiek pat lyderystė termino apibrėžimų,
kiek ir bandžiusiųjų jį apibūdinti. Vienos iš jų remiasi žmogaus asmeninėmis savybėmis, kitos
analizuoja žmogaus elgesį skirtingose situacijose, yra ir tokių kurios analizuoja lyderio ir jo
pasekėjų tarpusavio santykius. Visos lyderystės teorijos yra svarbios, tačiau skirtingose situacijose
reikia remtis skirtingomis teorijomis. Labai svarbu yra atrasti tinkamą lyderystės teoriją, atsižvelgus
į esamą situaciją ir vykdomą veiklą. Šio rašto darbo tikslas yra aprašyti ir išnagrinėti transakcinės,
transformacinės ir pasidalytosios lyderystės teorijas.
LYDERYSTĖS TEORIJOS
Transakcinė lyderystė. Transakcinės lyderystės principas – mainai tarp lyderio ir jo
pasekėjų. Šie mainai yra naudingi tiek lyderiui, tiek jo pasekėjams ir vyksta visiškai laisva valia.
Pasekėjai teikia tam tikras darbo paslaugas, o lyderis už tai jiems tinkamai atsilygina. Šioje
lyderystės teorijoje lyderio ir jo sekėjų santykiai yra paremti motyvacija, kontrole, bei įtaka. Tačiau
transakcinis lyderis visiškai nekreipia dėmesio į asmeninį jo darbuotojų tobulėjimą ar jų poreikius.
P. G. Northouse (2009) aprašo du transakcinės lyderystės veiksnius: skatinimą pagal
nuopelnus ir vadovavimą reaguojant į išimtis. Skatinimas pagal nuopelnus, tai mainų procesas, tarp
lyderio ir jo sekėjų, kai sekėjų atliktas darbas yra išmainomas į tam tikrą paskatinimą. Tokios
lyderystės atveju, lyderis aptaria su savo sekėjais, kokio darbo iš jų bus tikimasi ir koks bus atlygis
už jo atlikimą. Vadovavimas reaguojant į išimtis, tai lyderystė, kurią sudaro klaidas ištaisanti
kritika, neigiamas pastiprinimas ir neigiamas grįžtamasis ryšys. Yra dvi vadovavimo reaguojant į
išimtis formos: aktyvioji ir pasyvioji. Aktyvioji šio vadovavimo forma yra naudojami lyderių, kurie
įdėmiai ir nuolat stebi savo darbuotojus, kad jie nepažeistų jokių taisyklių, bei taiso jų padarytas
klaidas. Pasyviąją vadovavimo formą naudoja lyderiai kurie nėra suinteresuoti kaip dirba jų
darbuotojai ir įsikiša tik tuomet kai įvyksta kažkoks taisyklų pažeidimas ar kyla problemos.
Transakcinis lyderis daugiausiai rūpinasi savo gerovę, o darbuotojai jam yra aktualūs
tik dėl jam nešamos naudos ar pelno. Toks lyderis remiasi tik dviem motyvacijos principais: atlygiu
ir bausme. Darbuotojas teisingai atlikęs jam paskirtą darbą gauna už tai atlygį, o neteisingai –
bausmę. Ši lyderystės teorija slopina darbuotojų kūrybiškumą, bei siekimą tobulėti. Šios teorijos
lyderiams nėra reikalinga darbuotojų idėjos, kūrybingumas ar inovacijos, kadangi jie yra
kontroliuojami pagal sudarytus kriterijus ir taisykles. Transakcinė lyderystė yra svarbi darbų
atlikimui, tačiau joje visiškai nėra jokių intencijų organizacijos tobulėjimui, todėl ji tikrai nėra geras
pasirinkimas organizacijoms...