UGDYMO PROCESO KOKYBĖS NEFORMALAUS IR FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO MOKYKLOJE VALDYMAS

Ištrauka

UGDYMO PROCESO KOKYBĖS NEFORMALAUS IR FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO MOKYKLOJE VALDYMAS
Magistro darbas

TURINYS
ĮVADAS...................................................................................................................................................5
1. UGDYMO PROCESAS NEFORMALAUS IR FORMALŲJĮ ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO
UGDYMO ORGANIZACIJOJE
1.1. Neformalaus ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo samprata ir reikšmė..........................7
1.2. Neformalaus ir formalųjį švietimą papildančio ugdymoapibrėžties kaita Lietuvos Respublikos 
dokumentuose............................................................................................................................14
1.3. Organizacijos ugdymo planavimas, organizavimas, kontroliavimas ir valdymas....................19
1.4. Neformalaus ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo kokybės samprata ir formavimas.....31
2. UGDYMO PROCESO KOKYBĖS VALDYMAS NEFORMALAUS IR FORMALŲJĮ 
ŠVIETIMĄ PAPILDANČIO UGDYMO MOKYKOJE - EMPIRINIS PAGRINDIMAS
2.1. Tyrimo metodologija.................................................................................................................38
2.2. Tyrimo rezultatų analizė............................................................................................................40
2.2.1. Pedagogų požiūris į ugdymo proceso kokybės valdymą mokykloje..............................40
2.2.2. Tėvų požiūris į ugdymo proceso kokybę mokykloje......................................................56
IŠVADOS...............................................................................................................................................62
REKOMENDACIJOS ..........................................................................................................................64
LITERATŪRA......................................................................................................................................65
SANTRAUKAANGLŲ KALBA.........................................................................................................72
PRIEDAI................................................................................................................................................74

ĮVADAS
Darbo aktualumas. Dabartiniu metu didžiausias dėmesys skiriamas formaliam švietimui,
tačiau norint paruošti mokinius gyventi ir veiksmingai dirbti XXI amžiuje, turi funkcionuoti
neformalus ugdymas, kaip neatsiejama nenutrūkstamo ugdymo dalis. Formalus privalomasis ugdymas
vienas negali išspręsti tų uždavinių, kurie jam keliami bendrojo lavinimo mokyklų koncepcijoje,
būtent: laiduoti kuo visapusiškesnę fizinių, psichinių ir dvasinių jėgų plėtotę, sudaryti sąlygas
atsiskleisti vaiko individualybei.
Neformaliojo ugdymo pagrindinis tikslas – per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį, kuris
sugebėtų tapti aktyviu visuomenės nariu, sugebančiu sėkmingai joje veikti, o veikla turėtų padėti jam
tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius. „Organizuotoje veikloje vaikas turės galimybę
pažinti save, savo vidinius poreikius, jausti dvasinį pasitenkinimą, vyks sėkminga jo, kaip jauno
žmogaus, socializacija“, - teigiama dokumente „Dėl neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos
patvirtinimo“ (2012).Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir
saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais, o formalųjį švietimą papildantis
ugdymas – turi sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius bei suteikti
asmeniui papildomas dalykines kompetencijas.
Neformaliojo ugdymo užsiėmimus bendrojo lavinimo mokykloje renkasi mokiniai, turėdami
įvairių poreikių, tačiau gana dažnai į juos neatsižvelgiama, neformalusis ugdymas yra nenuoseklus,
organizuojamas nesistemingai. Jaučiamas materialinių ir žmoniškųjų resursų stygius, informacijos ir
organizacinės iniciatyvostrūkumas, nesisteminga situacijos analizė. Neformalusis ugdymas apima
mokymąsi ir už formaliosios ugdymo sistemos ribų moksleivių laisvu pasirinkimu. Apie neformalųjį
švietimą mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunimui rašoma mažai, o būtent šios amžiaus grupėje
pastebima ryškių pokyčių. Pagrindinės tendencijos yra šios: auga neformaliojo švietimo iniciatyvų
skaičius ir mastas, nyksta ribos tarp formaliojo ir neformaliojo švietimo. Labai svarbi veiklos kokybė,
kuri dažniausiai suvokiama kaip „atitikimas poreikiams” ir „nuolatinis tobulėjimas/plėtra“.
Kaip ir kiekviena organizacija, taip ir neformalaus ar betkuri kita ugdymo įstaiga, tam, kad
galėtų produktyviai veikti turi turėti kompetentingą, savo darbą gerai išmanantį ir inovatyvų vadovą.
Be to labai aktuali tema susijusi su sėkmingos vadybos kitais klausimais.
Lietuvos mokslininkų darbuose neformalusis vaikų švietimas nagrinėjamas skirtingais
aspektais (pvz.: socializacijos kontekstas (M. Barkauskaitė, 2001, G. Kvieskienė, 2000, 2003, 2005),
jo formos ir būdai (S. Dapkienė, 2002, I. Ramaneckienė, 2002, J. Ratkus, 2000, D. Survutaitė, 2004),
konkretineformaliojo ugdymo sritis (muzikos, dailės, sporto ir kt.), tačiau trūksta darbų, kuriuose būtų
mėginama apibrėžti neformalaus ugdymo kokybę(pagal J. Ruškus, D. Žvirdauskas, V. Stanišauskienė,
2008).
Darbo problema. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos neformalaus ir meninio ugdymo kokybė
nėra apibrėžta, kyla probleminiai klausimai: kaipkuriama ir užtikrinama ugdymo proceso kokybės
vadyba neformalaus ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo institucijoje? Nuo ko priklauso
kokybė? Kaip ją supranta mokytojai ir mokyklos vadovas? Kuo jų požiūriai skiriasi ir kuo panašūs?
Kokiomis savybėmis ir vadybiniais gebėjimais turi pasižymėti vadovas? Kaip būtų galima tobulinti
ugdymo proceso kokybę?
Darboobjektas – neformalaus ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo organizacijos ugdymo
proceso kokybės valdymas.
Darbo tikslas – įvertinti ugdymo proceso kokybę neformalaus ir formalųjį švietimą
papildančio ugdymo institucijoje išskiriant planavimo, organizavimo, kontroliavimo ir valdymo veiklų
kokybės...