Transportas ir aplinka

Ištrauka

Transportas ir aplinka

Įvadas:
Augančios transporto apimtys kelia vis didesnį neigiamą poveikį aplinkai. Tai lemia
klimato pokyčius, biologinės įvairovės mažėjimą. Žemės paviršiumi ir po žeme lekia
šimtai mln. automobilių, greitųjų traukinių, oro erdvėse daugybė lėktuvų ir
sraigtasparnių, o jiems reikia vis daugiau gerų kelių, pakilimo ir nusileidimo takų,
laivybai tinkamų neaudringų jūrų, upių ir kanalų. Nuo transporto neatsiejamas ir eismo
saugumas kuris yra tapęs rimta tarptautinio masto problema. Dėl pasenusių ir
neefektyvių eismo reguliavimo sistemų bei didėjančio automobilių skaičiaus dalyje
miestų, o ypač jų centrinėse dalyse, stebima padidinta NO2 ir dulkių koncentracija.
Autotransporto teršalai planetoje sudaro apie trečdalį, Lietuvoje – daugiau nei pusę,
labiausiai automobilizuotuose miestuose – net iki 70 % atmosferos teršalų.
Šio darbo tikslas - apibūdinti transporto daromą įtaką aplinkai ir žmonėms.
Uždaviniai - supažindinti su transporto rūšimis, išsiaiškinti transporto daromą poveikį
aplinkai, supažindinti su naujausia statistika, apžvelgti būdus kaip galima sumažinti oro
taršą. Apibūdinti naujausius rodiklius siekiant sumažinti oro tarša transporto srityje.

1.Transportas
Transportas – žmonių ar prekių perkėlimas iš vienos vietos į kitą.
Transportas skirstomas į tris kategorijas:
oro (lėktuvai, oro balionai, sraigtasparniai),
žemės (automobiliai, traukiniai)
ir vandens (laivai, baržos).
Taip pat transporto priemones skirstomos į dvi pagrindines grupes:
motorinis transportas (automobiliai, traukiniai, laivai, lėktuvai)
bemotoris transportas (dviračiai, buriniai laivai, sklandytuvai).
Šių dienų žmonių gyvenimas neatsiejamas nuo transporto. Transportas palengvina bet
kurio žmogaus susisiekimą, pagreitina jo nuvykimą iš vienos vietos į kitą. Todėl esant
transporto sutrikimams, sumažėja žmonių komunikacinės galimybės, patiriami
ekonominiai nuostoliai pačiose įvairiausiose veiklos sferose. Kai transporto sistemos
sutrikimai tampa nuolatiniais (pvz., grūstys miestuose, parkavimo vietų stoka), tai
sudaro kliūtis racionaliam išteklių panaudojimui, mažina darbo pasidalinimą, neigiamai
veikia aplinką, mažina žmonių ekonominę gerovę bei gyvenimo kokybę.
Eismo saugumas jau seniai laikomas rimta tarptautinio masto problema. Pasaulyje šiuo
metu yra apie 500 mln. automobilių, o autoavarijose kasmet žūva daugiau kaip 200 000
žmonių. Nuo automobilio atsiradimo iki šiol žuvo apie 5 mln. žemės rutulio gyventojų

1.2 Transporto poveikis aplinkai
Nuo XXa. antrosios pusės sparčiai augantys transporto mąstai taip pat turėjo ir blogą
poveikį. Ypač tai atsiliepė gamtai. Kuo sparčiau ėmė vystytis pramonė, didėjo
automobilų, laivų, traukinių lėktuvų skaičius tuo sparčiau didėjo aplinkos užterštumas.
Transporto infrastruktūra daro neigiamą poveikį rūšių arealams ir biologinei įvairovei dėl
tiesioginio žemės naudojimo, atsirandančio triukšmo, šviesos, oro taršos ir lanšafto
suskaidymo. Plečiantis transporto infrastruktūrai, atsiranda vis daugiau pripažintų
gamtos regionų, patiriančių neigiamą poveikį. Vidutiniškai maždaug pusė pripažintų
Europos regionų šiuo metu jau yra veikiami transporto.
Didelę dirvožemio taršos dalį sudaro transportas. O jam užsiteršus didžioji dalis teršalų
pereina žmogui, gyvūnams. Kodėl taip atsitinka? Yra daug priežaščių. Benzinas su
švinu, varvantys tepalai, aušinimo skystis, stabdžių skystis, kurie dažnai išsilieja avarijų
metu. Beto dar didesnė žala dirvožemiui gali kilti susidūrus pavojingas atliekas ar
chemikalus transportuojančioms priemonėms, kuomet gali išsilieti labai dideli teršalų
kiekiai. O tai padaro didelę žalą visam gyvajam pasauliui.