Pasakotojas
SUBJEKTYVUS
subjektyvùs [lot. subjectivus]:
1. asmeniškas, vienašališkas, būdingas tik tam asmeniui;
2. priklausantis nuo subjekto, turintis jo savybių.
OBJEKTYVUS
objektyvùs: 1. priklausantis objektui, egzistuojantis už
sąmonės ir nuo jos nepriklausomas;
2. bešališkas, be išankstinio nusistatymo;
3. objekto sąlygotas, atitinkantis tikrovę žinojimas.
Ir aš apsidžiaugiau, kaip apsidžiaugia, pamatęs kiškį,
medėjas. O aš juk juo buvau apsitaisęs. Ant pečių turėjau
persidėjęs lanką, rankoj nešiaus strė- las: maniau esąs
tikras Amerikos tyrlaukių gyventojas, Kuperio aprašytas.
Nors buvau tik antros klasės mokinys, tačiau jaučiaus
milžinas esąs, kuris, rodės, ir vilkų būrį susitikęs,
neišsigąstų.
Šeštų metų Joniukas jau piemuo. Gano jis žąsis.
Tiesa, tos žąsys svetimos. Bet Joniukas ir neatmena,
kad jo tėvelis būtų kada nors žąsis Iaikęs. Ir kur
tėveliui jos laikyti, jeigu jis gyvena miestely, tokioj
sugriuvusioj nedidelėj trobelėj, ir žemės vieną mažą
darželį teturi (ir tas, sako, esąs žydo Iršos). 0 ir
tėvelio dabar nebėra. Kur jis yra, Joniukas pagaliau
gerai nežino.
Subjektyvaus pasakotojo bruožai Objektyvaus pasakotojo bruožai
Pasakotojas
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!