Teismų precedentai. Precedentas Konstitucinio teismo doktrinoje

Ištrauka

Teismų precedentai. Precedentas Konstitucinio teismo doktrinoje

Precedentas (lot. precedens – einantis priekyje) – tai elgesio taisyklė, atsirandanti
anksčiau už įstatymų leidėjo valią. Precedentas atsiranda tais atvejais, kai sprendžiant
teisme konkrečią bylą nėra teisės normos, aiškiai reglamentuojančios šio konkretaus
santykio dalyvių teises ir pareigas, arba teisėjui atrodo, kad pozityviosios teisės norma
gerokai prieštarauja teisei. Tada teismui reikia savarankiškai spręsti ginčą remiantis
bendraisiais teisės principais ar bendra tos šalies pozityviosios teisės dvasia ir sukurti
teisės normą ad hoc (šiam atvejui), kuria vėliau galėtų vadovautis ir kiti teismai,
spręsdami analogiškas bylas.

Teisminio precedento struktūra
Precedentą sudaro dvi dalys:
Ratio decidendi – (lot.) sprendimo esmė, priežastys sprendimui priimti (teisėjo
pateikti teisiniai argumentai, prielaidos reikalingos nuosprendžiui priimti), ši dalis yra
privalomoji teisinio precedento dalis. Būtina pažymėti, kad ne visas motyvuotas teismo
sprendimas tampa ratio decidendi, o tik ta jo dalis kurioje yra teisinė sprendimo
argumentacija, įvertinamos faktinės bylos aplinkybės. Paprastai teisėjai ( pirmosios ar
apeliacinės instancijos ) savo sprendimuose labai smulkiai išdėsto tas bylos aplinkybes,
kurios ir buvo svarbiausios duodant vienokį ar kitokį teisinį įvertinimą. Galima būtų
teigti, kad tai ir sudaro teisinio precedento ratio decidendi – bylos esmę, kuri nulėmė
teisėjo nuomonę bei privedė prie vienokio ar kitokio teisinio sprendimo.
Obiter dictum – pagalbinė precedento dalis sprendimo priėmimo atžvilgiu.
Teismui taikant teisės precedentą yra privaloma tik ratio decidendi.
Stare decisis – teisminio precedento taikymo būtinumo sprendžiant bylas
principas. Precedento taisyklė reiškia, kad visi teismai, priimdami tam tikrą sprendimą,
priklauso nuo anksčiau priimtų sprendimų.
Lietuvos teismų praktikoje precedentas žinomas iš XVI amžiaus. Jį kaip teisės
normų išraiškos formą legalizavo Pirmasis Lietuvos Statutas (1529).
Teismų valdžios aktai – Lietuvos administracinės teisės forma
Dabarties Lietuvos mokslas teisinį precedentą laiko viena iš teisės išraiškos
formų. Nors teisės precedentas populiaresnis bendrosios teisės tradicijos šalyse,
kontinentinės tradicijos valstybėse vis labiau įsitikinama, kad įstatymų leidėjas negali
numatyti ir sureguliuoti visų galimų teisinių santykių, todėl precedento nereikėtų atmesti.
Reikėtų paneigti ir tradiciškai romanų – germanų teisinėje sistemoje vyraujančią
nuostatą, kad teismas tik aiškina teisės normas, bet jų nekuria, nes kai kurių teisinių
institutų susiformavimo atvejais svarbiausios ne statutinės normos, o teismų praktikos
suformuluotos taisyklės.
LR Teismų įstatymo 33 straipsnyje nurodyta, kad nagrinėdami bylas, teismai
vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos
Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Vyriausybės nutarimais, kitais Lietuvos
Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kurie neprieštarauja įstatymams; taip pat
vadovaujasi oficialiai paskelbtais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais
ir atsižvelgia į Aukščiausiojo Teismo biuletenyje paskelbtas šio teismo nutartis bei
Vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtus šio teismo sprendimus,
nutarimus ir nutartis. Šio įstatymo 31 str. 2 dalyje numatyta, kad Vyriausiasis
administracinis teismas formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir
taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Vyriausiasis administracinis teismas skelbia
šio teismo priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, o į juose esančius įstatymų ir kitų
teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip
pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus.
Precedento reikšmė Lietuvos administracinei teisei Lietuvos administracinei teisei teisminis precedentas reikšmingas keliais aspektais.