Teismo nuosprendžių kalbos analizė

Ištrauka

Turinys
Įvadas....................................................................................................................................................2
1.Teismo nuosprendžių kalba..........................................................................................................3
Išvados..................................................................................................................................................8
Literatūros sąrašas................................................................................................................................9

Įvadas
Teismo nuosprendis – pagrindinis baudžiamojo proceso dokumentas, kuriuo
išsprendžiami svarbesni procesiniai klausimai ir įforminami procesiniai teismo veiksmai. Kaip
žinome, įvairūs teismo sprendimai turi nevienodą reikšmę: vieni jų tarpiniai, kiti galutiniai arba
baigiamieji, priimami valstybės vardu, o tai suteikia teismo nuosprendžiui teisingumo įvykdymo
akto reikšmę. Teismo sprendimo forma – tai sprendimo surašymo būdas, sprendimo kalba, vidinė
logika, atskirų sprendimo dalių bei jose išdėstytų teiginių eiliškumas. Todėl savo darbe aš
panagrinėsiu būtent Teismo nuosprendžių kalbą, kaip kalba teismas.
Darbo objektas: Teismo nuosprendžių kalba.
Tikslas – išanalizuoti Teismo nuosprendžių kalbą.
Uždaviniai: :
2. Išanalizuoti Teismo nuosprendžių kalbos sampratą;
3. Išsiaiškinti Teismo nuosprendžių kalbos ypatybes.

1. Teismo nuosprendžių kalba
Lietuvoje per metus vienas teisėjas vidutiniškai išnagrinėja beveik 600 bylų ir beveik
kasdien parašo ne po vieną sprendimą, kurie gali tilpti į keletą ar kelis šimtus lapų. Nors su teismų
veikla ir jų priimamais sprendimais tiesiogiai susiduria tik 8 proc. Lietuvos gyventojų, vis dažniau
keliami šių ginčus išsprendžiančių ir neretai žmonių likimus lemiančių verdiktų rengimo,
motyvavimo ir surašymo kokybės klausimai. Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT)
pirmininko prof. dr. Rimvydo Norkaus, „jau vien tai, kad Lietuvos viešojoje erdvėje gana dažnai
diskutuojama apie teismų sprendimus, rodo, kad iš tiesų yra nemaža dalykų, kuriuos aptarti turi ir
patys teismų atstovai“. Kas yra kokybiškai parengtas teismo sprendimas Lietuvoje ir užsienyje?
Koks jis dabar ir koks turėtų būti ateityje? Teisėjai turi daug dėmesio skirti sprendimų kokybei, juos
rašyti suprantamai. Mokėjimas aiškiai rašyti ir kalbėti tiesiogiai priklauso nuo gebėjimo aiškiai
galvoti: „jeigu žmogus pats supranta, ką jis daro ir nori pasakyti, tai jis gali pasakyti tokiais
žodžiais, kad suprastų kaimo močiutė“. Pasak R. Norkaus, teisėjas savo sprendimą visų pirma
adresuoja bylos šalims, kurioms turi paaiškinti, kodėl priėmė būtent tokį verdiktą. Anot teisėjo,
ypatingas dėmesys sprendime dėstant argumentus turi būti skiriamas pralaimėjusiai šaliai.
„Natūralu, kad kiekvienas pralaimėjęs bylą jaučia nusivylimą, todėl labai svarbu, kad sprendimas
aiškiai parodytų, jog pralaimėjusi šalis buvo išklausyta, kad įrodymai buvo vertinti, paaiškinimai
suvokti ir sprendimas pagrįstas būtent jais“ . LAT pirmininkas pripažino, kad sprendimas, nors
parašytas ir teisine kalba, vartojant profesinius terminus, turi būti aiškus ne tik advokatams. Jis
sutiko, kad, visuomenės nuomone, teisininkai neretai kalba nesuprantamai, vartoja pernelyg
sudėtingas sąvokas. „Jei siekiame būti naudingi kaip savo profesijos atstovai, privalome paisyti
savo įvaizdžio visuomenėje ir viešosios nuomonės bei stengtis, kad būtų kuo mažiau interpretacijų
dėl neaiškiai ar pernelyg sudėtingai išdėstytų motyvų“ . Paklaustas apie patį sprendimo priėmimo ir
surašymo procesą, R. Norkus teigia, kad skirtingo sudėtingumo bylų sprendimai rašomi skirtingai.
Kai kurie jų gali būti rengiami labai nesudėtingai ir sparčiai: kartais rašymas primena savaime
vykstantį mechaninį procesą. „Kiti sprendimai – sudėtingi, reikalauja ir gilesnių, ir labai gilių
apmąstymų“ . Lietuvos ir užsienio teisėjai dalyvaudami konferencijoje svarstė, kiek ir kaip gali būti
tobulinami sprendimų priėmimo ir surašymo procesai, kad kuo mažiau jų būtų panaikinama
aukštesnių instancijų teismuose.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja Sigita Rudėnaitė konferencijoje pristačiusi
priežastis, lemiančias Aukščiausiojo Teismo verdiktus laikyti žemesniųjų instancijų sprendimus
neteisingais ir negaliojančiais, teigė, kad „nei trumpi, nei ilgi motyvai nėra geri, jeigu jie teisiškai
ydingi“. Pasak S. Rudėnaitės, neteisingais laikomi teisę į teisingą teismą pažeidžiantys sprendimai;
atvejai, kai teismas išnagrinėja bylą, nesuteikęs asmeniui teisės būti išklausytam (pvz., netinkamai
informuoja apie posėdį) ir kiti ydingi sprendimo priėmimo būdai.
Pavyzdžiui, 2014 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas turėjo panaikinti žemesnės
instancijos sprendimą, mat „pareiškėjas laiku negavo už akių priimto teismo sprendimo....