TEISMO NEŠALIŠKUMO PRINCIPO SAMPRATA EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO JURISPRUDENCIJOJE BEI LIETUVOS TEISMŲ PRAKTIKOS KONTEKSTE
Magistro baigiamasis darbas
TURINYS
ĮVADAS 3
1. TEISMO NEŠALIŠKUMO PRINCIPO SAMPRATA IR RAIŠKA 7
1.1. Teismo (teisėjo) nešališkumo principo samprata 7
1.2. Teismo nešališkumo principo sąsaja su nepriklausomumo principu 14
1.3. Teismo nešališkumo reikšmė Europos žmogaus teisių teisme 19
2. TEISĖJŲ NUŠALINIMO (NUSIŠALINIMO) INSTITUTAS 24
2.1. Teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) pagrindai ir tvarka civiliniame bei baudžiamajame
procese 24
2.2. Teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) pasekmės ir atsakomybė 27
3. TEISMO NEŠALIŠKUMO PRINCIPO PRAKTINIS ĮGYVENDINIMAS LIETUVOS
AUKŠČIAUSIOJO TEISMO IR EUROPOS ŽMOGAUS TEISIŲ TEISMO
JURISPRUDENCIJOJE 32
3.1. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutarčių apžvalga 32
3.2
Teisėjų nušalinimo (nusišalinimo) praktiniai aspektai ir įgyvendinimas Lietuvos
teismų jurisprudencijoje 39
3.3. Teismo nešališkumo principo įgyvendinimas Europos Žmogaus Teisių Teisme 45
3.4. Lietuvai reikšmingi Europos Žmogaus Teisių Teismo
sprendimai 51
IŠVADOS 56
LITERATŪROS SĄRAŠAS 59
SANTRAUKA 72
SUMMARY 73
ĮVADAS
Teismai kiekvienoje valstybėje užima svarbią vietą, kadangi tai institucija, kuriai
pavedama spręsti ginčus ir vykdyti teisingumą. Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdo tik
teismai. Kiekvienas asmuo gali kreiptis į teismą, siekdamas apginti savo teises ir laisves nuo
neteisėtų kitų asmenų ir valstybės valdžios institucijų veikų. Pagrindinė teisminės valdžios
funkcija yra teisingumo vykdymas. Tam, kad teismai galėtų tinkamai vykdyti teisingumą, jie
privalo būti nešališki.
Teisė į nešališką teismą yra viena iš žmogaus teisių. Kiekvienas asmuo turi teisę į tai,
kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas. Ne viename teisės akte yra numatyta teisė į nešališką
teismą. Apie teisę į nešališką teismą yra kalbama viename pagrindinių Lietuvos Respublikos
teisės aktų – Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat Lietuvos Respublikos Baudžiamojo
proceso kodekse, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekse, tarptautiniuose teisės
aktuose, tokiuose kaip Europos žmogaus teisių konvencija, šią temą nagrinėja mokslininkai.
Nešališkumo principo pažeidimas baudžiamajame procese yra pagrindas panaikinti priimtą
teismo nuosprendį. Teisė į nešališką teismą yra ginama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu
lygmeniu. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1
dalyje numatyta, kad „Kai yra sprendžiamas tam tikro asmens civilinio pobūdžio teisių ir pareigų
ar jam pareikšto kokio nors baudžiamojo kaltinimo klausimas, toks asmuo turi teisę, kad bylą per
įmanomai trumpiausią laiką viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų pagal įstatymą įsteigtas
nepriklausomas ir bešališkas teismas.
Temos aktualumas ir naujumas. Darbo aktualumas grindžiamas tuo, kad teismo
nešališkumo principo nesilaikymas yra labai svarbus žmogaus teisių pažeidimas. Dėl minėto
principo pažeidimo asmuo turi teisę kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą, o nustačius šio
principo pažeidimą, Lietuvos Respublikai taikoma atsakomybė ir, be abejonės, yra pakenkiama
valstybės įvaizdžiui. Europos Žmogaus Teisių Teisme pralaimėtos bylos prieš Lietuvos valstybę
kelia klausimus dėl tam tikrų žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Lietuvos Respublikoje.
Kartais EŽTT priimti sprendimai tampa pagrindu tam tikrų nacionalinių teisės aktų keitimui. Ši
tema aktuali dar ir todėl, kad apie teismų priimtus sprendimus nuolat diskutuojama viešoje
„Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija“, e-seimas.lrs.lt, žiūrėta 2024 m.
birželio 5 d. https://eseimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.19841.
erdvėje, žiniasklaida nuolat domisi vykstančiais teismo sprendimais. Visuomenės pasitikėjimas
teismais visada yra institucijų reitingų gale. Kaip pavyzdys, pagal „Vilmorus“ pateiktą statistiką,
tyrimo laiku nuo 2024 m. rugsėjo 13 d. iki 2024 m. rugsėjo 21 d. visuomenės pasitikėjimas
teismais buvo tik 24,4 proc.
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!