Teisminės valdžios sistema Lietuvoje

Ištrauka

Teisminės valdžios sistema Lietuvoje
Referatas

Turinys
Turinys....................................................................................................................................................................2
Įvadas.....................................................................................................................................................................3
1.Teismo samprata............................................................................................................................................4
2.Teismas kaip valdžios dalis.............................................................................................................................5
3.Teismų istorinė raida Lietuvoje iki Nepriklausomybės atkūrimo....................................................................7
4.Lietuvos Respublikos teismų sistema ir jų kompetencija................................................................................9
4.1 Teisėjų statusas............................................................................................................................................10
Išvados..................................................................................................................................................................14
Literatūros sąrašas...............................................................................................................................................15

Įvadas
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę teisėsaugos sistemos reforma buvo ir
tebėra vykdoma intensyviai, todėl neretai skubotai ir nėra baigta. Juk, pavyzdžiui,Teismų, Policijos ir
kai kurie kiti įstatymai yra dažniausiai keičiami teisės aktai, o Administracinių teisės pažeidimų
kodeksas teisininkų neretai vadinamas „skundų ir pageidavimų knyga“.
Taigi būtina sukurti demokratinės ir teisinės valstybės principais pagrįstą teisėsaugos
institucijų sistemą, kuri prireikus taip pat galėtų veiksmingai teikti paslaugas ir rinkos ekonomikos
sąlygomis. Kadangi stabilumu nepasižymi visa Lietuvos teisinė sistema. Manau, kad yra prasminga
apžvelgti nueitą teisėsaugos institucijų reformų kelią ir aptarti esamą teisminę sistemą.
Darbo tikslas: Išsiaiškinti Teismo samprata, teismų reikšmę valdžiai, teismų vystimosi raida,
apžvelgti esamą teismų sistema Lietuvoje bei kiekvieno teismo atliekamas funkcijas ir teisėjų
(valstybės pareigūnų) skirimo ir atleidimo kriterijai.

1.Teismo samprata
Pagal Konstitucijos nuostatą „Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo [...] Teismas" (5 str. 1 d.)
sunku kategoriškai teigti, kad žodis „Teismas" apima ir Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, ir
visus kitus teismus, numatytus Konstitucijos 111 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 1 dalyje minimi Lietuvos
Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardos ir apylinkės teismai - visus juos
įstatymų leidėjas vadina bendrosios kompetencijos teismais (Teismų įstatymo 12 str.).
Be to, Konstitucijoje (104 str. 4 d.) teigiama, kad Konstitucinio Teismo teisėjų asmens
neliečiamybė yra adekvati ne kitų teisėjų, bet Seimo narių asmens neliečiamybei. Visa tai leidžia teigti, kad:
1) siauresniu požiūriu Konstitucinis Teismas yra specifinė valstybės teisminės kontrolės institucija, kuri
nėra bendrosios teismų sistemos grandis;
2) platesniu požiūriu Konstitucinis Teismas tiek pagal savo įgaliojimus, tiek pagal pavadinimą yra
teismas tikrąja to žodžio prasme, nes yra konstitucinio teisingumo vykdymo institucija.
Teismas - valstybės institucija, vykdanti teisingumą, nagrinėdama ir spręsdama civilines,
baudžiamąsias, administracines ir kai kurių kitų kategorijų bylas procesinių įstatymų nustatyta tvarka.
Įvairiose šalyse teismai, atliekantys iš esmės tas pačias funkcijas, atsižvelgiant į valstybės santvarkos
formą skirstomi į paprastuosius ir ypatinguosius (pastarujų steigimą tiesiogiai draudžia beveik visos
šiuolaikines konstitucijos). Paprastieji teismai savo ruožtu yra skirstomi i bendrosios kompetencijos ir
specializuotus (darbo, arbitražinius, muitų, mokesčiu, karinius, religinius ir t.t.) teismus. Neturi stebinti
tokia teismų sistemų, ir jų rušių gausa, nes demokratinės valstybės numato visapusišką teisminę
piliečių teisių ir laisvių apsaugą, valstybės institucijų ir pareigunų veiksmų teisėtumo efektyvią
teisminę kontrolę ir pan.