Teisininko profesija konspektas

Ištrauka

Teisininko profesija (pirmoji paskaita)
Didžiausia dalis egzamino (50proc.) bus skiriama “Teismų sistemai“
Teisinės institucijos – tiek valstybės tiek vietos savivaldos
institucijos, kurios kuria ir taiko įstatymus.
Teisėsaugos institucijos – baudžiamosios justicijos institucijos, t.y.
tos kurių tikslas nusikalstomų veiklų išaiškinimas ir jų prevencija
(pasienio tarnyba, viešojo saugumo tarnyba). Tai nėra teisingumo
vykdymo institucijos, teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai.
Advokatai tik prisideda prie teisingumo, tačiau jo nevykdo.
Aukštasis universitetinis magistro išsilavinimas suteikia galimybę
tapti teisėju ar advokatu, baigus kolegiją negalima (straipsnis
konstitucijoje)
Teisminė valdžia
www.lrs.lt - seimo puslapis, teisės aktų paieška, pagal pavadinimą,
teismo akto rūšį galima susirasti įstatymą. Būtinai turi būti aktuali
redakcija (su naujausiais pakeitimais).
„Lietuvos teisinės institucijos“ red. Egidijus Skūris – rekomenduotina
literatūra.
Teisingumą Lietuvos respublikoje vykdo tik teismai.
Kiekvienas žmogus, kurio teisės pažeistos turi teisę kreiptis į teismą.
Visada turime teisę kreiptis į teismą išpildę tam tikras sąlygas.
Asmuo kaltinamas padaręs nusikaltimą turi teisę prašyti į viešą ir
nešališką tyrimą.
Teisminė valdžia – valstybės valdžios dalis, tik teismai turi išskirtinę
kompetenciją nepriklausomai nuo jokių kitokių institucijų, asmenų
įstatymų nustatyta procesine tvarka vykdyti teisingumą.
Teisminės valdžios požymiai:
oValstybės valdžia (109 straipsnis)
oKompetencijos išimtinumas (tik teismai vykdo teisingumą),
nepakanka, kad teismas vykdytų savo veiklą formaliai,
teismas turi būti teisingas)
oNepriklausoma valdžia (teismai ir teisėjai vykdydami
teisingumą yra nepriklausomi, jokios valdžios institucijos ar
asmenys negali kištis į teismo veiklą ir tai užtraukia
atsakomybę)
oTeisminė valdžia yra vykdoma tam tikra tvarka, yra
procesiniai įstatymai, kurie nustato teismo procesą, (teisėjai
nagrinėdami bylas klauso tik įstatymų, tačiau nereiktų to
surasti tiesiogiai, yra ir poįstatyminiai aktai, na ir žinoma
konstitucija)
Nepriklausomumo samprata – tai nėra privilegija, tai yra pareigia,
yra dvi rūšys:
oVidinis - turi atsiriboti nuo šalių, jų atstovų, giminaičių ir kitų
žmonių įtakos bylos nagrinėjimui.

oIšorinis – trukdyti kitiems asmenims daryti išorinę įtaką
teisėjui, nepriklausomumas byloje nuo politikų ir etc. Turi būti
nepriklausoma nuo kitų valstybės valdžių (finansinis
nepriklausomumas).
Nepriklausomumo garantijos – 
oGarantijos teisėjams:
Įgaliojimo trukmės garantija – teisėju asmuo yra
skiriamas iki 65 metų, paskyrus
Karjeros garantija – padirbus žemesnėje instancijoje
visada yra garantija kilti aukščiau
Asmens neliečiamumo garantija
Socialinės/materialinės garantijos – valstybinė pensija,
išeitinė išmoka, atostogos, kvalifikacijos kėlimas
oGarantijos teismams – garantijos visai teisminei sistemai,
finansinė nepriklausomybė at etc.
Teisėjų statuso ypatumai
oTeisėjas – ne valstybės tarnautojas.
oPareiga nuolat tobulinti profesinę kvalifikaciją.
oNegali eiti jokių kitokių renkamų arba skiriamų pareigų
institucijoje, išskyrus gali užsiimti pedagogine ir kūrybine
veikla (gali būti dėstytoju) ir negali gauti jokio kito atlyginimo
nei teisėjo ir atitinkamą pedagoginę ar kūrybinę veiklą. Negali
užimti jokių administracinių pareigų (dekanas, prodekanas)
oGali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų
projektų rengimo komisijose, grupėse.
oNegali dalyvauti politinių partijų, kitų politinių organizacijų
veikloje.
oNešaukiamas į privalomąją karo tarnybą.
Teismų sistema – visuma valstybėje mūsų veikiančių teismų, juos
sieja bendri tikslai, veiklos ir formavimo principai yra susiję.
Lietuvoje veikia 22 bendrosios kompetencijos teismai ir specializuoti
teismai ir plius konstitucinis teismas atskirai.
oBendrosios kompetencijos teismų sistema
oSpecializuotų administracinių teismų sistema
oKonstitucinis teismas
Bendrosios kompetencijos teismų sistema, ją sudaro keturios
grandys:
oApylinkių teismai
oApygardų teismai
oLietuvos apeliacinis teismas Per 30 dienu nuo
paskelbimo, bet dar neisigaliojus, del netinkamo vykdymo jusu
nuomone ir atzvilgiu
oLietuvos Aukščiausiasis teismas Jau isigalejus, del teises
taikymo klaidu
Yra trys instancijos:
oPirmoji instancija (apylinkių teismai ir apygardos teismai)
oApeliacinė instancija – neįsiteisėjusių teisės taikymo ir faktų
nustatymo
oKasacinė instancija
Administracinių teismų sistema, ją sudaro dvi grandys:
oApygardų administraciniai teismai
oLietuvos Vyriausiasis administracinis teismas
Yra dvi instancijos:
Pirmoji instancija
Apeliacinė instancija
Instancinės sistemos požymiai – tik aukštesnės instancijos teismas
gali pašalinti žemesnės instancijos sprendimą, bet tai nėra
hierarchija, žemesnis teismas nėra niekaip pavaldus, aukštesnis
teismas negali kištis į žemesnės instancijos teismo veiklą
nesulaukus skundo.
oTeismų praktika formuojama tik teismams patiems
sprendžiant bylas (nenumatoma iš anksto)
oInstancinė sistema turi...